Po atliekų rūšiavimo gaisro – neatsakyti klausimai ir VAATC vadovo atsistatydinimas
Viešumoje kilo audringos diskusijos po to, kai žiniasklaidoje pasirodė informacija apie kiek daugiau nei pusmetį Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centrui (VAATC) vadovavusio Pauliaus Martinkaus pasitraukimą iš pareigų. Kaip šiuos įvykius susiejo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Aleksandras Nemunaitis, VAATC vadovo pareigas paliekantis P. Martinkus esą atsisakė pasakyti, kokio dydžio nuostolį patyrė sostinės savivaldybė sudegus jos atliekų rūšiavimo įrenginiams.
Pasak A. Nemunaičio, tai kėlė įtarimų dar iki atsistatydinimo, nes, jo vertinimu, informacijos vengimas galėjo būti susijęs su bandymais apsaugoti atliekų tvarkymo bendrovę „Energesman“ arba sumažinti savivaldybei kompensuotinos žalos dydį.
Papildomų klausimų politikui esą kelia ir pats pasitraukimo laikas – P. Martinkus pareigas paliko tuo metu, kai vyko derybos dėl patirtos žalos atlyginimo.
„Dabar gi kai atsistatydino vidury derybų, manau, kad gal jam buvo daromas spaudimas „susiderėt“ – rašė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Aleksandras Nemunaitis.
Vos daugiau nei pusmetį padirbęs P. Martinkus traukiasi iš pareigų
Tuo tarpu praėjusią savaitę buvo pranešta apie Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro vadovo Pauliaus Martinkaus atsistatydinimą iš pareigų. Sprendimas priimtas praėjus kiek daugiau nei pusmečiui nuo jo paskyrimo vadovauti regioninei atliekų tvarkymo įmonei[1].
Nurodoma, kad P. Martinkus pasitraukęs iš pareigų planuoja tęsti karjerą privačiame sektoriuje. Jo pasitraukimas reiškia, kad artimiausiu laikotarpiu įmonė veiks laikino vadovavimo sąlygomis.
VAATC informuoja, jog nuo vasario 13 dienos centro veiklą perims laikinoji vadovė – nepriklausoma valdybos narė Elida Drapienė. Tuo pat metu ruošiamasi ir nuolatinio vadovo paieškai – vieša atranka turėtų būti paskelbta artimiausiu metu.
Nurodoma, kad Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras koordinuoja komunalinių atliekų tvarkymą aštuoniose savivaldybėse, tarp jų – Vilniaus mieste. Dėl to vadovybės pokyčiai turi reikšmės viso sostinės regiono atliekų tvarkymo sistemos stabilumui.
Gaisras Vilniaus pakraštyje paliko atliekų sistemą krizės režime
Pernai metų gegužę Vilniaus pakraštyje, Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centrui (VAATC) priklausančioje mechaninio biologinio atliekų apdorojimo gamykloje kilęs didelio masto gaisras tapo rimtu išbandymu visai sostinės regiono atliekų tvarkymo sistemai. Nors gaisrą pavyko operatyviai lokalizuoti ir per incidentą žmonės nenukentėjo, ugnis smarkiai sutrikdė įprastą atliekų rūšiavimo procesą ir privertė sistemą pereiti į krizės režimą[2].
Dėl apgadintos infrastruktūros atliekų srautai buvo skubiai perskirstyti, pasitelkiant kitų regionų bei privačių tvarkytojų pajėgumus, o per kelias dienas pavyko atkurti didžiąją dalį rūšiavimo galimybių ir išvengti atliekų kaupimosi sostinėje.
Vis dėlto gaisro padariniai dar nebuvo visiškai pašalinti – VAATC tuomet įspėjo, kad sistema kurį laiką veiks neoptimaliomis sąlygomis, kol bus įvertinta žala statiniams, įrangai ir technologiniams procesams. Laikinai pradėti naudoti mobilūs perrūšiavimo įrenginiai leido palaikyti mišrių atliekų tvarkymą, o bioskaidžių atliekų apdorojimas buvo tęsiamas, nes ši linija per gaisrą nenukentėjo.
Centro vadovas Paulius Martinkus akcentavo, kad gaisras tapo skaudžiu priminimu apie sistemos pažeidžiamumą ir gyventojų atsakomybės svarbą – netinkamai išmestos baterijos ar pavojingos atliekos dažnai tampa tokių incidentų priežastimi, todėl gyventojai buvo raginami itin atsakingai rūšiuoti atliekas.
