JAV prezidentas paskelbė nepaprastąją padėtį ir atvėrė kelią tarifams šalims, kurios tiekia naftą Kubai
JAV prezidentas Donaldas Trumpas sausio 29 dieną pasirašė vykdomąjį įsaką, kuriuo paskelbė nepaprastąją padėtį, susijusią su Kubos vyriausybės veiksmais. Baltųjų rūmų teigimu, šis sprendimas priimtas siekiant apsaugoti JAV nacionalinį saugumą ir užsienio politikos interesus nuo, Vašingtono vertinimu, priešiškos Havanos veiklos.
Įsaku sukuriamas naujas tarifų mechanizmas, leidžiantis Jungtinėms Valstijoms taikyti papildomus importo muitus bet kuriai šaliai, kuri tiesiogiai ar netiesiogiai tiekia Kubai naftą. Baltieji rūmai pabrėžia, kad tai yra ekonominio spaudimo priemonė, skirta apriboti režimo galimybes finansuoti savo veiklą.
Dokumente numatyta, kad JAV valstybės sekretorius ir prekybos sekretorius įgaliojami imtis visų būtinų veiksmų – rengti taisykles, gaires ir kitus sprendimus – kad tarifų sistema pradėtų veikti. Taip pat palikta galimybė įsaką keisti ar švelninti, jei Kuba arba ją remiančios valstybės imtųsi veiksmų, atitinkančių JAV nacionalinio saugumo ir užsienio politikos tikslus.
Baltieji rūmai teigia, kad Kubos režimas kelia grėsmę JAV saugumui ir remia priešiškus veikėjus
Oficialiame Baltųjų rūmų paaiškinime teigiama, kad Kubos komunistinis režimas esą palaiko ryšius su priešiškomis valstybėmis ir įvairiais vadinamaisiais „piktybiniais veikėjais“. Vašingtonas tvirtina, jog Kuboje veikia užsienio valstybių karinės ir žvalgybinės struktūros, kurios, JAV vertinimu, kelia tiesioginę grėsmę Amerikos saugumui.
Kaip pavyzdys nurodoma Rusijos žvalgybinė veikla Kuboje – Baltieji rūmai teigia, kad saloje veikia didžiausias Rusijos signalų žvalgybos objektas už jos ribų, orientuotas į JAV nacionalinio saugumo informacijos rinkimą. Šis teiginys pateikiamas kaip viena iš priežasčių, kodėl situacija laikoma „neįprasta ir ypatinga“.
Taip pat teigiama, kad Kuba suteikia prieglobstį tarptautinėms teroristinėms organizacijoms, įskaitant „Hezbollah“ ir „Hamas“, bei padeda JAV priešininkams Vakarų pusrutulyje apeiti tarptautines sankcijas. Baltųjų rūmų vertinimu, tokia veikla prisideda prie regioninio nestabilumo ir tiesiogiai kenkia JAV užsienio politikos interesams.
Baltieji rūmai šį sprendimą pristato kaip nuoseklios Trumpo politikos Kubos atžvilgiu tęsinį
Administracija pabrėžia, kad dabartinis sprendimas nėra atsitiktinis ar izoliuotas. Baltųjų rūmų teigimu, Donaldas Trumpas dar per pirmąją kadenciją laikėsi griežtos linijos Kubos atžvilgiu ir siekė nutraukti, jo vertinimu, vienašališkas ankstesnės administracijos nuolaidas Havanai, kurios nesuteikė apčiuopiamos naudos Kubos gyventojams.
Priminta, kad 2025 metų birželį buvo įvesti daliniai kelionių apribojimai Kubos piliečiams, argumentuojant Kubos statusu kaip terorizmą remiančios valstybės, bendradarbiavimo su JAV teisėsauga stoka ir aukštu vizų pažeidimų lygiu. Tą patį mėnesį buvo pasirašytas ir Nacionalinio saugumo prezidentinis memorandumas, skirtas sustiprinti JAV politiką Kubos atžvilgiu.
Baltieji rūmai taip pat sieja šį sprendimą su platesne Trumpo administracijos užsienio politikos linija, kuria siekiama griežčiau veikti prieš režimus, laikomus grėsme JAV interesams. Administracija akcentuoja, kad pastaraisiais mėnesiais buvo imtasi ir kitų ryžtingų veiksmų prieš priešiškas valdžias, taip siunčiant signalą, jog JAV ketina aktyviai ginti savo saugumo ir užsienio politikos prioritetus.
