VSD pasiūlė partizanų istoriją nuspalvinti patiems: istorijoje – J. Lukšos figūra
Valstybės saugumas – kaip komiksų knyga. Kokia spalva ją nuspalvinsi – toks jis ir bus. Tuo įsitikinęs Valstybės saugumo departamentas (VSD) gyventojams pristatė naują edukacinį formatą, skirtą Lietuvos laisvės kovų temai.
VSD paskelbė apie nespalvotą komikso „Pasipriešinimo architektas“, pasakojančio apie partizaną Juozą Lukšą, versiją. Skirtingai nei anksčiau pristatytas spalvotas leidinys, naujasis formatas dabar esą sukurtas taip, kad būtų lengvai atsispausdinamas ir pritaikytas kaip spalvinimo knyga[1].
Departamento teigimu, ši iniciatyva skirta ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems ar visai šeimai. Tokiu būdu siekiama ne vien perduoti istorinį pasakojimą, bet ir įtraukti skaitytoją į aktyvų, kūrybinį santykį su istorija.
VSD pabrėžia, kad nespalvotas formatas suteikia daugiau erdvės vaizduotei ir leidžia kiekvienam individualiai „nuspalvinti“ pasipriešinimo istoriją.
„Paruošėme nespalvotą versiją, kurią galite atsispausdinti ir paversti spalvinimo knyga vaikams, suaugusiems ar visai šeimai.“ – pridūrė VSD.
Komikso apie Juozą Lukšą autorė: tai buvo sunkiausias darbas – herojus jungė partizaną, žvalgą ir architektą viename
Komikso pabaigoje savo žodį tarė ir jo autorė Miglė Anušauskaitė. Jos teigimu, iš visos „žvalgybos trilogijos“ būtent šį komiksą piešti jai buvo sunkiausia – mat kūrinio herojus Juozas Lukša esą buvo ir partizanas, ir architektas, ir žvalgas, ir rašytojas, o šie veiklos aspektai, anot kūrinio autorės, buvo itin artimai susiję[2].
„Juozas Lukša veikia jau sovietų okupuotoje Lietuvoje ir tam tikra prasme yra tragiškas herojus – jo pastangos atkovoti Lietuvos nepriklausomybę neišsipildė jam esant gyvam. Vis dėlto komikse norėjau išryškinti viltį net ir atsidūrus, regis, beviltiškose aplinkybėse.
Tomo Mitkaus spalvos šiame komikse, veikia, galima sakyti, kaip atskiras personažas. Ar pastebėsite, koks jų vaidmuo?“ – apie kūrinį žodį tarė M. Anušauskaitė.
Naujas Žvalgybos įstatymas: VSD įgauna teisę tikrinti, sulaikyti ir naudoti sprogmenis
Tuo tarpu nuo 2026 m. vasario 1 d. įsigaliosiantis naujos redakcijos Žvalgybos įstatymas reikšmingai plečia Valstybės saugumo departamento ir kitų žvalgybos institucijų įgaliojimus – pareigūnai galės ne tik rinkti informaciją apie grėsmes nacionaliniam saugumui, bet ir patys imtis aktyvių veiksmų[4].
Pavyzdžiui, tikrinti asmenis, transportą ir krovinius, rinkti biometrinius duomenis, sulaikyti asmenis, naudoti tarnybinius ginklus ir net sprogmenis ypatingais atvejais, dalį veiksmų atliekant skubos tvarka be išankstinės teismo sankcijos, tačiau su vėlesne teismine ir žvalgybos kontrolieriaus priežiūra.
Įstatymas taip pat numato geresnes darbo sąlygas žvalgybos pareigūnams ir buvo Seime priimtas beveik vieningai, tačiau kritikai, tarp jų ir „Made in Vilnius“ įkūrėjas Dovydas Vitkauskas, įspėja apie galimą grėsmę žmogaus teisėms ir žodžio laisvei, ypač platesniame kontekste su rengiama dezinformacijos kriminalizavimo iniciatyva, kuri siūlo suteikti institucijoms teisę šalinti turinį dar iki teismo sprendimo ir, anot kritikų, gali tapti pavojingu precedentu demokratijai.
Tyrimas: gynyba – svarbiausias lietuvių prioritetas ES
Tuo tarpu gruodį atlikta „Eurobarometro“ apklausa rodo, kad Lietuvos gyventojai gynybą ir saugumą įvardija svarbiausiu Europos Sąjungos prioritetu artimiausiems penkeriems metams – taip mano 54 proc. respondentų[4].
Tai aukščiausias rodiklis visoje ES, o kartu fiksuojama ir viena tvirčiausių paramų Ukrainai Bendrijoje: karinei pagalbai pritaria 77 proc., finansinei – 85 proc., sankcijoms Rusijai – 82 proc., Ukrainos narystei ES – 71 proc. apklaustųjų.
Be to, tyrimas atskleidė aukštą lietuvių pasitikėjimą Europos Sąjunga (66 proc., antras rezultatas ES), rekordinį optimizmą dėl ES ekonomikos ir ateities bei augantį pasitenkinimą gyvenimu Lietuvoje (88 proc.), nors didžiausia vidaus problema išlieka infliacija, o saugumo ir karo Ukrainoje grėsmės Lietuvoje vertinamos gerokai rimčiau nei daugelyje kitų ES valstybių.
