Bendravimas su vaiku po skyrybų nėra pasirinkimas
Teisininkė ir mediatorė Raimonda Joskaudienė atkreipia dėmesį į 2019 m. balandžio 24 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) nutartį civilinėje byloje, kuri aiškiai paneigė praktikoje vis dar pasitaikantį požiūrį, jog bendravimas su vaiku yra tik tėvo ar motinos teisė. LAT šioje byloje konstatavo, kad teisė bendrauti su vaiku kartu yra ir pareiga, o teismo patvirtinta bendravimo tvarka nėra rekomendacinio pobūdžio.
Byloje buvo nagrinėjama situacija, kai šalių taikos sutartimi, patvirtinta teismo nutartimi, buvo nustatyta konkreti tėvo bendravimo su dviem nepilnamečiais vaikais tvarka – numatytos dienos, valandos bei vaikų paėmimo ir grąžinimo tvarka. Nors pradžioje tėvas šios tvarkos laikėsi, vėliau, nuo 2017 m. rugpjūčio, bendravimas faktiškai nutrūko.
Kaip aiškina Raimonda Joskaudienė, LAT šioje nutartyje labai aiškiai pasakė, kad tėvų susitarimas, patvirtintas teismo, įgyja privalomąją galią. Jo nevykdymas nėra asmeninio patogumo ar emocinės būklės klausimas – tai procesinė pareiga, kurios ignoravimas turi teisines pasekmes.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paaiškino, kada „objektyvios priežastys“ neatleidžia nuo atsakomybės
Nagrinėtoje byloje tėvas teigė, kad bendravimo tvarkos nesilaikė dėl įvairių priežasčių: netinkamų gyvenimo sąlygų, didelio darbo krūvio, emocinės būklės, nerimo, kitų nepilnamečių vaikų, taip pat esą dėl pačių vaikų nenoro bendrauti. Jis taip pat rėmėsi taikos sutarties punktu, leidžiančiu kompensuoti prarastą laiką vėliau.
Tačiau LAT šiuos argumentus atmetė. Teismas nurodė, kad bendravimo tvarkos nevykdymą gali pateisinti tik pavienės, realiai įrodytos ir trumpalaikės objektyvios aplinkybės. Jos negali pateisinti visiško ir ilgalaikio bendravimo ignoravimo. Jei tėvo ar motinos gyvenimo aplinkybės pasikeitė, teismas pabrėžė, kad teisingas kelias yra kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, o ne savavališkai jos nevykdyti.
Raimonda Joskaudienė atkreipia dėmesį, kad LAT taip pat aiškiai pasakė: sutartinis punktas dėl „kompensavimo“ nėra leidimas laikinai ar neribotai nutraukti bendravimą. Jis skirtas atkurti prarastą laiką, o ne pateisinti pareigos nevykdymą.
Teismo patvirtinta bendravimo tvarka yra vykdytinas dokumentas, už kurio ignoravimą gali būti skiriama bauda
LAT nutartyje aiškiai pabrėžta, kad vaiko teisė palaikyti ryšį su abiem tėvais yra pamatinė. Skyrium gyvenantis tėvas ar motina turi ne tik teisę, bet ir pareigą tą ryšį užtikrinti. Kai bendravimo tvarka patvirtinta teismo nutartimi, ji tampa vykdytinu dokumentu, todėl jos nevykdymas gali lemti procesines sankcijas.
Šioje byloje, antstolei inicijavus vykdomąją bylą ir fiksavus bendravimo tvarkos nevykdymą, pirmosios instancijos teismas skyrė tėvui 100 eurų vienkartinę baudą pagal CPK 771 straipsnį. Apeliacinės ir kasacinės instancijos šį sprendimą paliko galioti. LAT taip pat pasisakė, kad tai, jog egzistuoja ir tėvų valdžios apribojimo institutas, neatima teismo teisės skirti baudą už bendravimo tvarkos nevykdymą.
Kaip pabrėžia Raimonda Joskaudienė, LAT šia nutartimi pasiuntė labai aiškią žinutę: jei bendravimo tvarka netinka ar tapo neįgyvendinama, ji turi būti keičiama teismo keliu. Tačiau jos ignoravimas be realių pastangų ir be procesinių veiksmų laikomas pareigų vengimu, į kurį teismai žiūri pirmiausia per vaiko interesų, o ne suaugusiojo patogumo prizmę.
