Europa nėra vienintelis Amerikos prioritetas, sąjungininkai turėtų peržiūrėti NATO veikimo modelį
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio trečiadienį pareiškė, kad Vašingtono dėmesys negali būti sutelktas vien tik į Europos saugumą. Pasak jo, Jungtinės Amerikos Valstijos, nors ir laikomos turtingiausia pasaulio valstybe, neturi neribotų karinių ir finansinių išteklių.
Šiuos teiginius M. Rubio išsakė Senato užsienio reikalų komiteto posėdyje, kuriame buvo svarstoma JAV politika Venesuelos atžvilgiu. Atsakydamas į klausimus apie NATO, jis pabrėžė, kad JAV turi gynybos poreikių ne tik Europoje, bet ir Vakarų pusrutulyje bei Indijos–Ramiojo vandenyno regione.
„Mes tai aiškiai pasakėme savo NATO sąjungininkams: Jungtinės Valstijos nėra susitelkusios vien tik į Europą“, – sakė Rubio, pridurdamas, kad dabartinė tarptautinė padėtis reikalauja platesnio strateginio požiūrio.
Europos priklausomybė nuo JAV riboja Amerikos veiksmų laisvę
Paklaustas, ar Jungtinės Amerikos Valstijos vis dar gauna naudą iš NATO, M. Rubio atsakė teigiamai, tačiau kartu pabrėžė, kad Aljansas turi būti iš esmės peržiūrėtas. Jo teigimu, problema slypi ne NATO tiksle, o realiuose sąjungininkų įsipareigojimuose ir pajėgumuose.
Pasak jo, daugelis Europos šalių dešimtmečius daugiau pinigų skyrė socialinėms programoms, o ne gynybai. Jis teigė, kad tai buvo daroma žinant, jog JAV vis tiek užtikrins jų saugumą. Pasak jo, faktinė saugumo garantija Europoje dažnai reiškia ribotą europinių pajėgų dalyvavimą ir lemiamą amerikietišką „užnugarį“.
„Iš esmės saugumo garantija yra JAV užnugaris“, – sakė M. Rubio, pažymėdamas, kad net ir diskusijos apie galimą Europos karių dislokavimą pokarinėje Ukrainoje neturėtų realios reikšmės be Amerikos dalyvavimo.
M. Rubio taip pat pabrėžė, kad per menkos Europos investicijos į gynybą riboja pačių Jungtinių Amerikos Valstijų galimybes veikti kitose pasaulio dalyse. Pasak jo, jei NATO sąjungininkams reikėtų mažiau JAV paramos, Vašingtonas galėtų lanksčiau ginti savo interesus visame pasaulyje.
„Tai nėra NATO atsisakymas. Tai XXI amžiaus realybė“, – sakė jis, pridurdamas, kad pasaulis keičiasi, o Aljansas turi prie to prisitaikyti.
Šią poziciją atspindi ir buvusio prezidento Donaldo Trumpo spaudimas Europos šalims didinti gynybos išlaidas. Jo iniciatyva NATO narės birželį susitarė didinti gynybos finansavimą iki 5 proc. BVP. Trumpas ne kartą viešai pareiškė, kad jei Europa nesilaikys įsipareigojimų, JAV nebūtinai ateis į pagalbą.
Kritika Europai girdima ir iš kitų JAV administracijos atstovų
M. Rubio pasisakymai nėra pavieniai. Viceprezidentas J. D. Vance anksčiau viešai kritikavo nuolatinį JAV vaidmenį kaip Europos „saugumo garantą“, o nutekintuose pranešimuose jis teigė esąs nepatenkintas, kad dažnai reikia „gelbėti Europą“. Interviu leidiniui „UnHerd“ jis apibūdino Europą kaip „nuolatinį JAV saugumo vasalą“.
Vasario mėnesį Miuncheno saugumo konferencijoje JD. Vance taip pat teigė, kad didžiausios Europos grėsmės kyla ne iš išorės, o iš vidaus. Jis kritikavo masinę migraciją ir žodžio laisvės ribojimą, sakydamas, kad tai yra problemos, kurių NATO spręsti nepajėgus.
Tuo pat metu Europos Sąjungos užsienio politikos vadovė Kaja Kallas ragino Europą stiprinti savo gynybą ir daryti NATO „labiau europietišką“. Pasak jos, nė viena valstybė istorijoje neišgyveno, kai savo išlikimą visiškai perdavė kitiems.
Pastaraisiais mėnesiais transatlantiniai santykiai patyrė ne vieną iššūkį. Anksčiau šį mėnesį Donaldas Trumpas buvo apkaltintas bandymu silpninti NATO, kai pagrasino įvesti 10 proc. muitus Europos šalims, nepritariančioms jo planui dėl Grenlandijos. Vėliau, po susitarimo su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte, šių grasinimų buvo atsisakyta. Vis dėlto diskusijos dėl to, kas ir kokia apimtimi turi užtikrinti Europos saugumą, išlieka.
