Mauricas: aplenkėme kaimynus, bet vairuotojai vis dar renkasi hibridus
Lietuva, dar visai neseniai elektromobilių kontekste laikyta besivejančia kitus, 2025 metais netikėtai iššovė į regiono lyderius. „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas atkreipia dėmesį, kad per metus šalyje buvo įsigyti 3150 naujų elektromobilių – beveik dvigubai daugiau nei 2024-aisiais ir daugiau nei Latvijoje bei Estijoje kartu sudėjus.
Pasak ekonomisto, elektromobilių rinkos dalis Lietuvoje pakilo iki 7,5 proc. ir pirmą kartą aplenkė Lenkiją, Latviją bei Estiją, nors nuo Skandinavijos šalių Lietuva vis dar atsilieka. Vis dėlto, savo ekonominio svorio kategorijoje Lietuva atrodo konkurencinga ir lenkia daugumą Vidurio ir Rytų Europos šalių, taip pat Graikiją ir Italiją[1].
Kartu šie skaičiai atskleidžia ir aiškų paradoksą. Nors elektromobilių pardavimai auga, 2025 metais naujų automobilių rinkoje dominavo hibridiniai modeliai, sudarę net 57,3 proc. visų pardavimų.
Benzininių automobilių dalis sumažėjo iki 21,3 proc., o dyzelinių – iki 12,3 proc., tačiau bendras Lietuvos automobilių parkas išlieka itin inertiškas: apie 66 proc. vis dar sudaro dyzeliniai automobiliai, o elektromobiliai tesiekia vos 1,3 proc. visų keliuose važinėjančių transporto priemonių. Tai rodo, kad nemaža dalis pirkėjų renkasi „tarpinį“ sprendimą, vengdami visiško perėjimo prie elektromobilių.
Elektromobilius Lietuvoje stabdo ne stotelės ar žiema, o vairuotojų baimės
Ž. Maurico teigimu, tokį atsargumą lemia ne technologijos ar infrastruktūra, o nepagrįstos baimės. Jis pabrėžia, kad elektromobilių vairuotojai realiai nepraleidžia daugiau laiko degalinėse, nes didžioji dalis įkrovimų vyksta namuose ar darbe: „jei turi savo kroviklį namuose (ar darbe) degalinėse sugaišti mažiau laiko nei dyzelinių/benzininių automobilių vairuotojai“.
Pasak ekonomisto, Lietuva taip pat neturi įkrovimo stotelių trūkumo – greitojo krovimo infrastruktūra, skaičiuojant vienam elektromobiliui, yra viena tankiausių Europoje.
Galiausiai jis paneigia ir mitą apie elektromobilių nepraktiškumą žiemą. Nors šaltuoju metų laiku padidėja elektros vartojimas ir sumažėja nuvažiuojamas atstumas, pasak jo, elektromobiliai patikimai veikia net ir esant žemai temperatūrai, greitai įšyla ir neteršia aplinkos. Kaip pabrėžia pats ekonomistas, „didelis elektromobilių populiarumas Skandinavijos šalyse patvirtina, kad elektromobiliais galima puikiai naudotis ir esant šaltam klimatui“.
Ž. Maurico vertinimu, Lietuvos elektromobilių rinka jau pasirengusi spartesniam augimui, tačiau esminis lūžis įvyks tik tada, kai visuomenė ryšis atsisakyti įprastų nuostatų ir labiau pasitikės elektromobiliais.
Palyginimui Ž. Mauricas pridėjo ir lentelę, kurioje matyti 2025 m. elektromobilių rinkos dalis bendrame parduotų naujų lengvųjų automobilių kontekste. Šioje lentelėje Norvegija užima pirmąją vietą su net 96 proc. parduotų elektromobilių, toliau gerokai atsiplėšia Danija su 69 proc. ir trečioji vieta su 41 proc. tenka Islandijai.
Lietuva šiame kontekste skaičiuoja vos 8 proc. parduotų elektromobilių nuo bendros parduotų lengvųjų automobilių dalies. Po mūsų rikiuojasi Lenkija, Latvija ir Estija su 7 proc., o mažiausiai elektromobilių parduodama Kroatijoje (2 proc.).
Lietuvos rinkoje – elektromobilių jau sočiai?
Dar prieš kelerius metus elektromobiliai Lietuvoje buvo suvokiami kaip nišinis pasirinkimas, tinkantis tik entuziastams ar eksperimentams, tačiau 2025-ieji šią nuostatą akivaizdžiai pakeitė. Sparčiai augant registracijų skaičiui ir plečiantis įkrovimo infrastruktūrai, elektrinė pavara vis dažniau tampa įprastu sprendimu naujų automobilių rinkoje[2].
„AutoTyrimai“ duomenimis, per metus Lietuvoje buvo įregistruoti 3492 nauji elektromobiliai – beveik 89 proc. daugiau nei metais anksčiau, o jų rinkos dalis išaugo iki 7,6 proc. Tuo pat metu „Regitra“ fiksuoja, kad 2026 metų pradžioje šalyje jau buvo daugiau nei 24 tūkst. grynųjų elektromobilių, o viešai prieinamų įkrovimo prieigų skaičius 2025-ųjų pabaigoje pasiekė 4759, todėl infrastruktūra vis rečiau tampa kliūtimi.
Šį proveržį paskatino ir automobilių gamintojų strateginiai sprendimai, 2025 metais pasiūlius elektromobilius praktiškai visuose populiariausiuose segmentuose – nuo biudžetinių iki „premium“. „carVertical“ ekspertas Matas Buzelis pabrėžia, kad technologiniu požiūriu elektromobiliai vis labiau pranoksta vidaus degimo variklius: didėja nuvažiuojamas atstumas, trumpėja įkrovimo laikas, o naudojimo komfortas tampa „kitos kartos automobilio“ standartu.
Pasak jo, ypač vidutiniame ir aukštesniame kainų segmente pirkėjai vis dažniau renkasi elektromobilius ne dėl paskatų ar mados, o dėl racionalių priežasčių – mažesnių eksploatacinių kaštų, geresnių važiavimo savybių ir aiškiai matomos technologinės pažangos, kuri leidžia prognozuoti dar spartesnį šios rinkos augimą.
Europoje elektromobiliams naikinamos lengvatos
Tuo tarpu Europoje vis dažniau ryškėja tendencija, kad elektromobiliai iš skatinamo „žaliojo“ pasirinkimo pamažu tampa fiskaline problema – kai kurios šalys, tokios kaip Austrija, Nyderlandai ar Estija, jau pradėjo taikyti atskirus mokesčius elektromobiliams, siekdamos kompensuoti mažėjančias degalų akcizo pajamas.
Nors didžiosios valstybės, įskaitant Vokietiją ar Prancūziją, kol kas išlaiko lengvatas, suvokdamos, jog rinka dar nėra brandi, pats požiūrio lūžis kelia klausimų dėl elektromobilių patrauklumo ateityje: jei lengvatos nyksta, o mokesčiai ima artėti prie taikomų vidaus degimo varikliams, daliai vairuotojų elektrinė pavara praranda racionalų pranašumą.
