„Laukiniai Vakarai“ ne filme, o kasdienybėje
Kai dauguma šeimų su mažais vaikais planuoja atostogas pagal viešbučių žvaigždutes ir baseino gylį, lietuvis Liudvikas Cibas su žmona Egle ir dviem mažamečiais vaikais pasirinko visai kitą maršrutą – dviračiais per Šiaurės ir Centrinę Ameriką, gyvenant palapinėse, kertant dykumas, kalnus ir miestus, kuriuos dažnas mato tik per kino ekraną.
Jų kelionė – dalis legendinio Panamerikos kelio, besidriekiančio nuo Aliaskos iki Argentinos. Kol kas – tik pusė maršruto. Tačiau per pusantrų metų šeima patyrė tiek, kiek kitiems užtektų visam gyvenimui: kultūrinį šoką Amerikoje, naktinius susidūrimus su laukiniais gyvūnais ir net skorpiono įkandimą vaikui ir tėvui.
Liudvikas sako, kad būtent Amerika jam sukėlė stipriausią kultūrinį šoką. Ne Azija, ne Pietų Amerika, o šalis, kuri nuo vaikystės piešiama kaip „amerikietiška svajonė“.
„Amerika labai didelė, ir kiekviena valstija – tarsi atskira šalis. Montanoje, Jutoje ar Kalifornijoje jutau tą „Wild Wild West“ pojūtį – kiekvienas už save, daug socialinių problemų, nusikalstamumas, narkotikai“, – pasakoja jis.
Paradoksalu, bet būtent dėl šios patirties keliautojas sako, jog baimės važiuoti dviračiais su vaikais į Meksiką ar Centrinę Ameriką jam atrodo perdėtos. „Po Kalifornijos kai kurios Meksikos vietos atrodė net saugesnės“, – teigia jis.
Naktis, kai prie palapinės atėjo meška
Didžiausia baimė kelionėje – ne ligos ar nuovargis, o laukiniai gyvūnai. Ypač – meškos Kanadoje ir JAV šiaurėje.
Vieną naktį, kai vaikai ir žmona jau miegojo, Liudvikas dar meditavo palapinėje. Tada išgirdo akmenų bildesį, o netrukus – judesį visai šalia.
„Girdėjau, kaip kažkas krapšto mūsų dviračius. Sustingau. Vienoje rankoje – peilis, kitoje – ašarinių dujų purškalas. Sušukau garsiai, piktai. Meška pabėgo“, – prisimena jis.
Tokios naktys, anot keliautojo, išmoko atskirti tikrą pavojų nuo įsivaizduojamos baimės. „Statistiškai pavojingiau važiuoti automobiliu nei sutikti mešką. Bet jausmas – visai kitas.“
Skorpionas lovoje: „Įkando man ir sūnui“
Jei meškos – laukinėje gamtoje, tai skorpionas šeimą pasivijo ten, kur mažiausiai tikėtasi – nuomojamame namelyje Gvatemaloje.
„Naktį pajutau, kad kažkas skaudžiai gelia koją. Iš pradžių galvojau, kad sapnuoju. Pašokau, pakėliau antklodę – skorpionas. Paaiškėjo, kad jis įkando ir man, ir sūnui“, – pasakoja Liudvikas.
Nepaisant situacijos, panikos nebuvo. Šeima žinojo, kad dauguma skorpionų nėra mirtinai nuodingi, o simptomai apsiriboja skausmu. Iki ligoninės – dešimtys kilometrų, naktis, neaiškūs keliai. Sprendimas buvo paprastas: stebėti būklę ir likti vietoje.
„Skamba baisiai, bet kai žinai, su kuo susiduri, baimė dingsta“, – sako jis.
Kelionė, kuri keičia ne tik maršrutą
Liudvikui ši kelionė – ne pabėgimas nuo pasaulio, o bandymas sulėtėti ir būti kartu. Su vaikais, kurie išmoko drąsiai bendrauti skirtingose kultūrose, ir su žmona, su kuria, pasak jo, tapo tikra komanda.
Šeima planuoja grįžti į kelionę ir užbaigti Panamerikos maršrutą. O vėliau – galbūt grįžti į Lietuvą. Be skubos. Be išankstinių atsakymų.
„Gyvenimas nėra saugus tik tada, kai jis patogus. Kartais pavojingiausia – niekada neišdrįsti“, – sako Liudvikas Cibas.
Žiūrovams primename, kad laida „(NE)STANDARTAI“ rodoma 77TV Youtube kanale kiekvieną trečiadienį 19 val.
Pastaba: Pašnekovų ar vedėjų išsakytos nuomonės bei teiginiai jų laidose nebūtinai sutampa su 77 nuomone.
