Divizija – 20 tūkst. karių, gimusių vaikų – dar mažiau: profesorius prabilo apie nutylėtą problemą
Lietuvai skambinant pavojaus varpais dėl būtinybės plėsti kariuomenės gretas ir prasidėjus diskusijoms dėl galimo jų papildymo į privalomąjį šaukimą įtraukiant ir moteris, profesorius Povilas Gylys paragino susimąstyti ir apie gimstamumą. Šis drastiškai mažėja, o tarnauti, tokiais tempais, greitai gali ir nebelikti kam.
Ekonomikos profesorius P. Gylys iškėlė pagrįstą ir labai aktualų klausimą dabartiniams pasvarstymams apie kariuomenės divizijos didinimą – štai jeigu divizijoje yra iki 20 tūkst. karių, o pernai metais Lietuvoje gimė mažiau nei 18 tūkst. kūdikių ir maždaug pusė jų – mergaitės, kas tuomet tarnaus kariuomenei[1]?
„Ar visus, atėjus laikui, imsime į kariuomenę? O gal, visgi, daliai leisim mokytis, kurti BVP? Bet tuomet, kas bus su divizija, su poligonais?“ – svarstė profesorius.
Tačiau patiems gyventojams kilo pačių įvairiausių idėjų, kas galėtų dar tarnauti po Lietuvos vėliava, kai grynakraujų lietuvių – sparčiai mažėja. Tą, pasak kai kurių internautų, galėtų daryti čia atvykę ir gyvenantys emigrantai, o to nauda būtų visokeriopa – esą šie išmoktų lietuvių kalbos, susipažintų su Lietuvos istorija, kultūra, tradicijomis bei išmoktų tvarkos ir pagarbos.
Visgi, atsirado ir nusiteikusių pesimistiškiau ir svarstančių, nuo kokio apskritai kaimyno Lietuva galėtų apsiginti.
„Įvardinkite kaimyną, nuo kurio negautume į skūrą? Man patyrę kariai sako kad mes ir nuo latvių neapsigintume… Tai kam Lietuvai kariuomenė? Nereikia. Reikia demilitarizuoti, kariškiai, spec. pajėgos tik vidinei tvarkai palaikyti.“ – rėžė kitas komentatorius.
Kariuomenės vadas: be naujų poligonų divizija liks teorinė
Lietuvos kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras pabrėžia, kad kalbos apie divizijos kūrimą netenka prasmės, jei kariuomenė neturi realių galimybių treniruotis. Pasak jo, dabartinė situacija tokia, kad dauguma Lietuvos poligonų pritaikyti tik nedideliems padaliniams, o didesnio masto pratyboms skirtos teritorijos jau naudojamos sąjungininkų[2].
Tai reiškia, jog Lietuvos kariuomenė, siekdama parengti brigados ar divizijos lygmens pajėgas, faktiškai neturi tam tinkamos infrastruktūros. Be didelių mokymo teritorijų, anot generolo, divizija lieka tik administraciniu vienetu, o ne realiai kovai parengta karinė jėga, galinti veikti kartu su sąjungininkais ir atremti gausesnį agresorių.
R. Vaikšnoras taip pat įspėja, kad viešojoje erdvėje skleidžiami teiginiai apie neva nereikalingą kariuomenę ar perteklinius poligonus yra pavojingi ir primena naratyvus, kurie anksčiau silpnino Ukrainos gynybą. Jo teigimu, pasirinkimas šiandien yra labai aiškus: arba Lietuva turės realiai treniruotą kariuomenę ir diviziją, gebančią reaguoti į grėsmes ir atgrasyti priešą, arba liks su formalia struktūra, egzistuojančia tik „ant popieriaus“.
Pasak generolo, sprendimai dėl poligonų ir kariuomenės parengties yra ne regioninis ar emocinis, o valstybės saugumo klausimas.
Privalomąją karo tarnybą šiemet atliks maždaug 5 tūkst. jaunuolių
Tuo tarpu šiemet į karo prievolininkų sąrašą įtraukti 42 556 jaunuoliai, iš kurių apie 5 tūkst. pašaukti atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą. Pirmieji šauktinių vardai buvo paskelbti vos prasidėjus 2026-iesiems, o dar iki sąrašo paviešinimo savanoriškai tarnybai užsirašė apie 3 800 jaunuolių.
Šių metų naujovė – galimybė rinktis tarnybą Specialiųjų operacijų ir Jūrų pajėgose. Jaunuoliai galės įgyti parašiutininko, dronų operatoriaus ar jūrinės stebėsenos įgūdžių, taip pat rinktis IT ir kibernetinio saugumo kryptis. Tarnybos trukmė skirsis, o piniginės išmokos sieks nuo 5 283 iki 8 169 eurų. Vis daugiau jaunuolių tarnybą renkasi sąmoningai – kaip galimybę įgyti patirties, disciplinos ir komandinio darbo įgūdžių prieš studijas ar profesinį kelią.
Lietuva pasiekė gimstamumo „dugną“
Lietuva pasiekė gilią demografinę krizę – gimstamumas per dešimtmetį sumažėjo perpus ir nusileido iki vadinamosios „vieno vaiko“ realybės. „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad 2025 m. Lietuvoje gimė apie 17,5 tūkst. vaikų, o suminis gimstamumo rodiklis nukrito iki 1,0, nors natūraliai kartų kaitai reikalingas bent 2,1.
Gimstamumas sparčiai mažėja tiek kaimiškose vietovėse, kur per kelerius metus rodikliai krito nuo beveik 1,9 iki 1,0, tiek didmiesčiuose – net Vilniuje jis per dešimtmetį sumažėjo nuo 1,5 iki 1,0.
Situaciją dar labiau apsunkina neigiama natūrali gyventojų kaita – 2025 m. Lietuvoje gimė perpus mažiau žmonių nei mirė. Ekspertai įspėja, kad mažėjantis gyventojų skaičius jau tampa viena pagrindinių ekonomikos augimo kliūčių, o prognozės rodo, jog iki 2050 m. šalyje gali likti apie 2,2 mln. gyventojų. Anot Ž. Maurico, Lietuvai teks rinktis tarp mažėjančios ekonomikos, didesnės imigracijos arba kryptingo produktyvumo didinimo, nes iki šiol taikytas augimo modelis nebeveikia.
