Lietuviai vaistinėse per trejus metus paliko milijonais daugiau: sparčiausiai auga nekompensuojami vaistai
Lietuvos gyventojų išlaidos vaistinėse per pastaruosius trejus metus nuosekliai augo, o pateikti duomenys rodo aiškią kryptį – vis daugiau pinigų skiriama sveikatai, savarankiškam gydymuisi ir prevencijai. 2023–2025 m. laikotarpiu didėjo beveik visų vaistinių prekių grupių pardavimai, o tai leidžia teigti, kad vaistinės vis labiau tampa ne tik vaistų, bet ir platesnio sveikatos sprendimų spektro vieta.
Didžiausią išlaidų dalį ir toliau sudaro vaistai. Nereceptinių vaistų pardavimai augo nuosekliai – nuo 26,1 mln. eurų 2023 m. iki beveik 27,7 mln. eurų 2025 m., rodydami stabilų savarankiško gydymosi poreikį. Dar ryškesnis šuolis fiksuojamas receptinių nekompensuojamųjų vaistų segmente, kur išlaidos per dvejus metus išaugo nuo 21,3 mln. iki beveik 26 mln. eurų. Tai signalizuoja, kad vis didesnė gydymo našta tenka patiems pacientams, o brangesni vaistai tampa kasdienio vartojimo dalimi[1].
Augimo tendencijos ryškios ir su prevencija susijusiose kategorijose. Maisto papildams gyventojai 2025 m. išleido daugiau nei 20,1 mln. eurų, kai 2023 m. ši suma siekė 18,3 mln. eurų. Tai rodo stiprėjantį siekį rūpintis sveikata iš anksto, o ne tik spręsti jau atsiradusias problemas. Panaši, nors ir mažesnėmis apimtimis, dinamika matoma ir specialiosios medicininės paskirties maisto produktų grupėje, kurios pardavimai per trejus metus nuosekliai augo.
Vaistinėse – daugėja asmens higienos priemonių
Kosmetikos ir asmens higienos priemonių pardavimai vaistinėse taip pat didėjo, tačiau be staigių šuolių. 2025 m. kosmetikai išleista daugiau nei 6,2 mln. eurų, o asmens higienos priemonėms – beveik 2,1 mln. eurų. Tuo pat metu įprastų maisto produktų pardavimai vaistinėse mažėjo, kas rodo aiškų šių prekybos vietų fokusavimąsi į sveikatos ir gerovės prekes, o ne bendro vartojimo asortimentą.
Apibendrinant, pateikti duomenys atskleidžia, kad Lietuvos gyventojų vartojimo įpročiai vaistinėse keičiasi sveikatos ir individualios atsakomybės kryptimi. Augant nekompensuojamųjų vaistų ir maisto papildų pardavimams, vis daugiau sprendimų dėl gydymo ir savijautos perkeliama patiems žmonėms. Vaistinės šiame kontekste tampa ne tik vaistų įsigijimo vieta, bet ir svarbiu savarankiško sveikatos valdymo centru.
Didelė dalis vaistų keliauja į šiukšliadėžes
Ne paslaptis, kad vaistinės Lietuvoje kas mėnesį tampa viena didžiausių gyventojų išlaidų vietų – vidutiniškai vienas žmogus čia palieka apie 29 eurus. 2025 m. rugsėjį bendra suma viršijo 84 mln. eurų, o didžiausia jos dalis teko nereceptiniams ir nekompensuojamiems receptiniams vaistams, taip pat maisto papildams. Tuo metu kompensuojamiesiems vaistams skiriama mažiausia išlaidų dalis, kas rodo, jog vis daugiau sveikatos sprendimų perkeliama į pačių gyventojų finansinę atsakomybę[2].
Tačiau augančios išlaidos turi ir neigiamą pusę – kasmet Lietuvoje sunaikinama apie 35 tonos nepanaudotų vaistų. Sveikatos apsaugos ministerija pripažįsta, kad dalis vaistų įsigyjami formaliai, bet vėliau nevartojami ir išmetami, todėl svarstomos vadinamosios drausminimo priemonės, pavyzdžiui, simbolinės priemokos net ir už visiškai kompensuojamus vaistus.
Kartu nerimą kelia ir perteklinis maisto papildų vartojimas, kuriam pernai lietuviai išleido apie 175 mln. eurų – ministerijos atstovų teigimu, tai rodo ne tik augančias išlaidas, bet ir racionalaus vartojimo stoką.
