Dešimtys parlamentarų išleido po daugiau nei 22 tūkst. eurų
Daugiau nei 2,5 mln. eurų – tiek per 2025 m. sausio–gruodžio mėnesius parlamentinei veiklai skirtų lėšų išleido Lietuvos seimūnai. Tiesa, šį kartą didžioji dalis it susitarę „draugiškai“ peržengė 20 tūkst. eurų ribą.
Didžiausią sumą – 22 468,14 euro – pernai metais savo parlamentinei veiklai išleido „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis. Tačiau kitų frakcijų parlamentarai atsiliko ne ką mažiau[1]. Pavyzdžiui, konservatorius Emanuelis Zingeris išleido vos 167,84 eurais mažiau – 22 300,30 eurų.
Vos kelių centų ar eurų skirtumu nuo lyderio rikiuojasi „aušriečiai“ Paulius Domarkas (22 467,78 Eur), Martynas Gedvilas (22 466,75 Eur) bei Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos narė Agnė Širinskienė (22 466,31 Eur). Toliau – Alvydas Mockus (22 465,08 Eur), Kazys Starkevičius (22 464,50 Eur), Roma Janušonienė (22 464,29 Eur) ir Aidas Gedvilas (22 463,01 Eur). Skirtumai tarp šių parlamentarų – simboliniai, dažnai neviršijantys kelių eurų, o kartais net centų.
Iš viso daugiau nei 22 tūkst. eurų parlamentinei veiklai išleido kelios dešimtys Seimo narių. Ši grupė sudaro absoliučią daugumą ir apima skirtingų frakcijų atstovus – nuo valdančiųjų iki opozicijos. Tarp jų taip pat yra Karolis Podolskis (22 458,90 Eur), Audrius Petrošius (22 448,64 Eur), Agnė Jakavičiūtė-Miliauskienė (22 428,97 Eur), Darius Razmilevičius (22 428,60 Eur), Ignas Vėgėlė (22 375,84 Eur) bei Martynas Katelynas (22 368,39 Eur).
Kiek žemiau, tačiau vis dar gerokai virš 21 tūkst. eurų ribos, rikiuojasi mišriai Seimo narių grupei priklausantis Vitalijus Šeršniovas, Ramūnas Vyžintas, Vytautas Grubliauskas, Algimantas Radvila ir kiti parlamentarai, kurių išlaidos svyruoja nuo 22,3 iki 21,8 tūkst. eurų. Tai rodo nuoseklų ir beveik maksimalų parlamentinių lėšų panaudojimą.
Tuo metu apatinėje lentelės dalyje – jau gerokai kuklesni skaičiai. Petras Dargis (20 735,35 Eur), Robertas Puchovič (20 358,67 Eur) ir Andrius Bagdonas (20 325,94 Eur) patenka tarp tų, kurie vis dar viršijo 20 tūkst. eurų ribą, tačiau nepasiekė „rekordininkų“ lygio.
Absoliučios čempionės – 0 eurų išleidusios Šimonytė ir Skaistė
Vis dėlto didžiausią kontrastą su daugumą sudarančiais išlaidų lyderiais atskleidžia mažiausiai parlamentinių lėšų panaudoję Seimo nariai. Štai absoliučiai nuo daugumos seimūnų atsiplėšė dvi bendrapartietės – konservatorės Ingrida Šimonytė ir Gintarė Skaistė, per praėjusius metus neišleidusios nei euro savo parlamentinei veiklai vykdyti.
Toliau seka TS-LKD frakcijos narys Raimondas Kuodis, parlamentinei veiklai išleidęs vos 146,22 euro. Tai – beveik 150 kartų mažiau nei išleido sąrašo viršuje esantys parlamentarai.
Toliau rikiuojasi socialdemokratai Gintautas Paluckas (1 126,97 Eur), Linas Balsys (2 997,86 Eur) bei Inga Ruginienė (4 502,44 Eur) ir konservatorių atstovas Dainius Kreivys (4 584,80 Eur). Šių politikų išlaidos ne tik nesiekė 5 tūkst. eurų, bet ir ryškiai išsiskiria bendrame Seimo kontekste.
Seimo nariams kas mėnesį skiriama 0,8 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU) suma jų parlamentinei veiklai vykdyti. Remiantis oficialiais statistiniais duomenimis, 2025 m. trečiąjį ketvirtį VDU siekė 2 427,6 euro prieš mokesčius arba 1 484,4 Eur į rankas[2].
Žiniasklaidoje „ūžia“ Žemaitaičio pavardė
Nepaisant to, kad R. Žemaitaitis išleido daugiausiai parlamentinių lėšų iš visų Seimo narių, skirtumai tarp išlaidų kategorijų rodo, kam faktiškai buvo skirtos valstybės lėšos. „Nemuno aušros“ lyderis 2025 metais išleido didžiausią sumą iš parlamentinei veiklai skirto krepšelio lyginant su kitais parlamentarais ir dėl to susilaukė didelio žiniasklaidos dėmesio[3].
Didžiausią dalį – beveik 12 tūkst. eurų – sudarė transporto išlaidos: automobilio eksploatavimas, remontas, nuoma ir draudimas. Kitos reikšmingos sumos buvo skirtos kelionėms ir viešbučiams užsienyje, taip pat kompiuterių ir telefonų įrangai, kiekvienai šiai kategorijai atiteko apie 2 tūkst. eurų.
Parlamentaras taip pat naudojosi lėšomis susitikimų su rinkėjais salių nuomai, gėlėms ir suvenyrams, kas atspindi įprastą parlamentinės veiklos poreikį – nuo darbo su rinkėjais iki reprezentacinių išlaidų.
Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas Viktoras Fiodorovas pabrėžė, kad komisija tikrina ne išlaidų pagrįstumą, o ar jos naudojamos pagal nustatytą tvarką. Pasak jo, galutinį vertinimą apie lėšų reikalingumą priima rinkėjai, o svarbiausia – parlamentarų atsakomybė už išleistus pinigus.
