Lietuvoje ir ne tik – pilna antraščių: „D. Trumpas griauna NATO“. Ne, brangieji.
Trumpas NATO negriauna. Jis griauna mūsų patogų melą.
Ir būtent dėl tokio atviro ir nepatogaus požiūrio D. Trumpas tapo patogiausiu taikiniu. Vietoje bandymo suprasti, ką iš tiesų daro JAV politika, viešojoje erdvėje – ir Lietuvoje, ir Europoje – įsitvirtino keli paprasti, emociškai patrauklūs, bet realybės neatitinkantys teiginiai. Lietuvoje tai ypač matyti: daug kalbame apie vertybes, bet vis dar sunkiai priimame faktą, kad pasaulis grįžta prie galios, interesų ir sandorių logikos.
Vertinant JAV Prezidento D. Trumpo antrosios kadencijos prezidentavimą, prasminga tai daryti ne per asmeninių simpatijų ar antipatijų prizmę, o atsakant į paprastą klausimą – ar mums svarbesnis jo stilius, ar rezultatas. Jo vertinimas dažnai grindžiamas ne nuoseklia veiklos analize, o emocinėmis reakcijomis, pasireiškiančiomis epitetais – nuo „ligonio“ iki diktatoriaus, neva taikančio mafijai būdingus spaudimo ir šantažo įrankius.
Tačiau akivaizdu, kad jis nėra joks ligonis. Jis sąmoningai atmeta diplomatinę veidmainystę ir bando grįžti prie galios bei interesų politikos, kuri realybėje visada egzistavo – tik buvo slepiama po mandagiomis formuluotėmis. Todėl klausimas nėra, ar Trumpas „normalus“, o ar Vakarai pasirengę pasauliui, kuriame sprendimus lemia ne deklaracijos, o jėga, sandoriai ir interesai.
Kol Europa pasakoja apie vertybes, Rusija ir Kinija atvirai kalba karine jėga
Rusija bando aneksuoti Ukrainą, siekia atkurti imperiją ir perbraižyti sienas, Kinija meta strateginį iššūkį Vakarams. Taip, Europa skiria Ukrainai pinigus ir ginklus, bet neturi politinės ir karinės galios keisti globalios darbotvarkės. Ji reaguoja, o ne vadovauja.
Trumpo vadovaujama JAV, turinti ekonominę ir karinę galią, šį iššūkį priėmė. Tai nėra beprotybė – tai realpolitik. Jis tai daro atvirai ir be iliuzijų: spaudžia, gąsdina, verčia veikti ir sąjungininkus, ir priešininkus. Būtent dėl tokio požiūrio D. Trumpas dažnai kaltinamas teiginiais, kurie neatitinka realybės:
„Trumpas griauna NATO“.
NATO griauna ne Trumpas, o valstybės, kurios dešimtmečius ignoravo savo įsipareigojimus gynybai. Aljansas nėra pareiškimų ar rezoliucijų rinkinys – tai karinis pajėgumas, kuris kainuoja. Trumpas NATO nesilpnina, jis verčia ją tapti tuo, kuo ji turėjo būti: realia karine sąjunga, o ne politiniu klubu.
Lietuvos pavyzdys čia iškalbingas. Kol gynybos finansavimas buvo laikomas „nepatogiu“ politiniu klausimu, NATO saugumo garantijos daugeliui atrodė savaime suprantamos. Tik tada, kai tapo aišku, kad JAV nebebus pasirengusios dengti europietiško saugumo sąskaitos, gynybos biudžetas tapo realiu prioritetu, o ne gražia deklaracija. Trumpas nemėgina griauti NATO – jis verčia ją veikti, o mes pagaliau pradedame suprasti, ką reiškia tikra atsakomybė.
„Trumpas pavojingas, neprognozuojamas“.
Jis nėra pavojingas, o nemalonus. Tai visiškai prognozuojama – JAV nebegali būti saugumo garantas nemokamai. Pavojinga yra ne Trumpo politika, o mūsų įprotis gyventi iliuzijose. Tik tada, kai sąjungininkai pradėjo didinti karinius biudžetus, NATO pajėgumai ėmė tapti realybe.
Lietuvos atveju tai ypač akivaizdu – mūsų gynybos biudžetas iš gražios deklaracijos tapo rimta priemone karinių pajėgumų stiprinimui.
„Jis dirba Putinui“.
Faktai kalba priešingai. Jei Trumpas dirbtų Rusijai, NATO Rytų flange nebūtų sustiprėjusi, Rusija nebūtų įklimpusi Ukrainoje, o JAV nebūtų spaudusi sąjungininkų didinti gynybos biudžetus. Vietoje to, Trumpas verčia Rusiją susidurti su pasekmėmis, o sąjungininkus – prisiimti atsakomybę už savo saugumą.
Lietuvos kontekste tai matyti labai aiškiai. Dėl Trumpo spaudimo mūsų regionas stiprina savo karinius pajėgumus, didina bendradarbiavimą su sąjungininkais ir tampa tikru NATO Rytų flango dalyviu, o ne tik pasyviu stebėtoju. Trumpas dirba mūsų saugumui, nors daug kam tai atrodo priešingai.
„Jis sugriaus Vakarų vienybę“.
Vakarų vienybę griauna ne Trumpas, o dvigubi standartai: saugumą garantuoja JAV, o sprendimus atidėlioja Europa. Vienybė be atsakomybės – iliuzija.
„Trumpas nemėgsta Europos“.
Trumpas nemėgsta neveiksnumo, o ne Europos kaip sąjungininkės. Kritika – tai spaudimas pagaliau veikti.
„Vertybės svarbiau už interesus“.
Vertybės be galios jas apginti lieka tik deklaracijos. Ukraina tai suprato per kraują, Europa – dar ne iki galo.
Vakarai, Lietuva – turime pripažinti, kad turime strateginį sąjungininką, kuris verčia mus pabusti, greitai besikeičiančiame pasaulyje. Trumpas nėra chaosas, jis yra signalas: vertybės be galios yra tuščios, atsakomybė be veiksmų – pavojinga, o tikri rezultatai reikalauja ryžto. Tad koks mūsų pasirinkimas?
Publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo 77 pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.
