Vaikai, neturintys pakankamų vokiečių kalbos žinių, nuo 2027 metų turės mokytis ir vasara
Austrijos parlamentas priėmė įstatymą, kuriuo nustatoma privaloma dviejų savaičių vasaros mokykla vaikams, nepakankamai mokantiems vokiečių kalbą. Ši pareiga bus taikoma vadinamiesiems „ypatingiems mokiniams“ – taip oficialiai vadinami vaikai, kurie dėl kalbos žinių stokos negali visavertiškai dalyvauti pamokose. Iki šiol tokie mokiniai papildomų vokiečių kalbos pamokų gaudavo mokslo metų metu.
Pagal naująją tvarką, nuo 2027 metų šie vaikai turės lankyti vasaros mokyklą per paskutines dvi devynių savaičių vasaros atostogų savaites. Nedalyvavimas bus laikomas privalomojo mokymo pažeidimu. Už tai numatytos baudos iki 1 000 eurų.
Vyriausybės skaičiavimais, vien Vienoje pirmaisiais metais vasaros mokyklą lankys daugiau nei 20 tūkst. vaikų. Nacionaliniu mastu ši priemonė gali paliesti apie 49 tūkst. iš 1,2 mln. šalies moksleivių.[1]
Kartu švelninami reikalavimai pereiti iš pradinės į pagrindinę mokyklą
Tuo pačiu įstatymu parlamentas nusprendė sušvelninti sąlygas, taikomas pereinant iš pradinės mokyklos į pagrindinę, kas paprastai vyksta dešimties metų amžiaus. Pagal naujas taisykles, „ypatingiems mokiniams“ nebereikės baigti ketvirtosios – paskutinės – pradinės mokyklos klasės.
Tokie mokiniai galės pereiti į pagrindinę mokyklą, jei jų pradinė mokykla nuspręs, kad perėjimas „suteikia mokiniui geresnes vystymosi galimybes nei pasilikimas pradinėje mokykloje“. Šis sprendimas paliekamas mokyklų vertinimui.
Įstatymo projektą palaikė trijų partijų valdančioji koalicija ir Žaliųjų partija. Sprendimas buvo priimtas po diskusijų dėl augančių kalbos problemų Austrijos mokyklose.[2]
Opozicija ir profesinės sąjungos kritikuoja dalį pakeitimų
Dešinioji Laisvės partija (FPÖ) balsavo prieš įstatymą. Partija teigė pritarianti privalomai vasaros mokyklai, tačiau nepritarė likusiai teisės akto daliai. FPÖ švietimo klausimų atstovas Hermannas Brücklis sakė:
„Mes pasisakome už vasaros mokyklą. Tačiau ryžtingai atmetame likusią šio įstatymo dalį. Tai yra ne kas kita, kaip dar vienas kapituliacijos pareiškimas nekontroliuojamos imigracijos politikos akivaizdoje.“
Jis taip pat teigė, kad „tai, jog vaikai ateityje galės dalyvauti įprastose pamokose nepaisant nepakankamų kalbos žinių, yra smūgis mūsų mokytojams ir vaikams švietimo politikos prasme“.
Austrijos mokytojų profesinė sąjunga taip pat kritikavo priemonę. Ji teigia, kad lėšas, reikalingas vasaros mokykloms, būtų tikslingiau skirti jau egzistuojančioms specialioms klasėms mokslo metų metu stiprinti.
Kalbos žinių prastėjimas siejamas su demografiniais pokyčiais
Ekspertai pastaraisiais metais fiksuoja prastėjančias pradinukų vokiečių kalbos žinias, ypač Vienoje. Mieste gyvena daug imigrantų iš tokių šalių kaip Sirija ir Afganistanas. Austrijos laikraščio „Kronen Zeitung“ duomenimis, 2025 metų spalį beveik 51 proc. vaikų, pradėjusių lankyti pradinę mokyklą, buvo priskirti „ypatingiems mokiniams“. Tai dešimčia procentinių punktų daugiau nei 2020 metais, kai tokių vaikų buvo 41 proc.
Pristatydamas įstatymą parlamente, švietimo ministras Christophas Wiederkehras sakė: „Vokiečių kalba yra raktas į dalyvavimą.“ Jo teigimu, naujosios priemonės skirtos skatinti vaikų integraciją ir gerinti jų galimybes švietimo sistemoje.
Austrija, kurioje gyvena apie 9,2 mln. žmonių, ilgą laiką traukė imigrantus ir prieglobsčio prašytojus iš karo nualintų regionų. Ši tema pastaraisiais metais tapo viena pagrindinių politinių diskusijų ašių šalyje.
