Nauja NT mokesčio tvarka gali skirtingai paveikti susituokusius ir išsiskyrusius asmenis
Lietuvoje galiojanti nauja nekilnojamojo turto mokesčio sistema sukuria situacijų, kuriose susituokę ir išsiskyrę asmenys gali būti apmokestinami nevienodai. Pagrindinis kriterijus yra ne šeimos faktas, o tai, kas ir kur deklaruoja gyvenamąją vietą.
Pagrindiniu gyvenamuoju būstu laikomas tas gyvenamosios paskirties nekilnojamasis turtas, kuriame asmuo yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Jei sutuoktiniams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis būstas yra tas, kuriame abu sutuoktiniai deklaravę gyvenamąją vietą, jis laikomas pagrindiniu gyvenamuoju būstu abiejų atžvilgiu, ir kiekvieno sutuoktinio turto daliai taikoma neapmokestinamoji riba, ne mažesnė nei 450 tūkst. eurų.
Tačiau jei sutuoktiniai turi bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį būstą, bet tik vienas iš jų jame yra deklaravęs gyvenamąją vietą, pagrindiniu gyvenamuoju būstu laikoma tik to sutuoktinio turto dalis, kuris ten deklaruotas. Kito sutuoktinio turto dalis laikoma ne pagrindiniu, arba antruoju, būstu ir yra apmokestinama kartu su visa kita jam priklausančio nekilnojamojo turto verte.
Tokiu atveju į vadinamojo „antrojo būsto“ vertę įskaičiuojami visi kiti asmeniui priklausantys statiniai ir patalpos, o bendra neapmokestinamoji riba tokiam turtui siekia tik 50 tūkst. eurų kiekvienam sutuoktiniui – visa vertė, viršijanti šią sumą, apmokestinama pagal progresinius nekilnojamojo turto mokesčio tarifus.
Tačiau iširus santuokai, kiekvienas buvęs sutuoktinis tampa atskiru mokesčių mokėtoju. Jei po skyrybų asmenys deklaruoja gyvenamąją vietą skirtinguose objektuose, kiekvienas jų gali turėti atskirą pagrindinį būstą su atskira neapmokestinamąja verte. Tai reiškia, kad ta pati turto vertė, kuri santuokoje būtų apmokestinama, po skyrybų tam tikrais atvejais gali būti neapmokestinta.
Skyrybos gali pakeisti tai, kuris turtas laikomas pagrindiniu būstu
Kiekvienas nekilnojamojo turto objektas vertinamas atskirai, atsižvelgiant į jo statusą – ar jis laikomas pagrindiniu gyvenamuoju būstu, ar ne. Jei šeima turi kelis NT objektus, tik vienas jų gali būti laikomas pagrindiniu, o visi kiti apmokestinami progresiniais tarifais.
Valstybinė mokesčių inspekcija nurodo: „Toks nekilnojamasis turtas abiejų sutuoktinių atžvilgiu bus laikomas pagrindiniu gyvenamuoju būstu. Todėl tiek sutuoktiniui, tiek sutuoktinei nuosavybės teise priklausanti nekilnojamojo turto dalis, neviršijanti savivaldybės tarybos nustatyto pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės neapmokestinamojo dydžio, ne mažesnio negu 450 000 eurų, bus neapmokestinama nekilnojamojo turto mokesčiu“, – nurodo VMI.[reef lt-1]
Po skyrybų ši schema keičiasi. Jei turtas padalijamas ir buvę sutuoktiniai deklaruoja gyvenamąją vietą skirtinguose būstuose, abu šie objektai gali būti laikomi pagrindiniais. Tokiu atveju progresiniai tarifai, taikomi ne pagrindiniam būstui, nebetaikomi, o bendra mokestinė našta gali sumažėti.
NT mokestis sukuria finansinį paskatinimą skirtis?
Teisiškai naujoji NT mokesčio sistema nėra nukreipta į šeimos instituto keitimą ar skyrybų skatinimą. Tačiau praktikoje ji gali sukurti situacijų, kuriose išsiskyrę asmenys gali mokėti mažiau nei susituokę, turintys tokios pačios vertės turtą.
Progresiniai tarifai, taikomi ne pagrindiniam būstui – nuo 0,2 iki 1 procento, priklausomai nuo vertės – labiausiai palies šeimas, turinčias kelis objektus. Skyrybų atveju šie objektai gali būti „paversti“ pagrindiniais skirtingiems asmenims, taip išvengiant papildomo apmokestinimo.
Ekonomistai ir mokesčių ekspertai pabrėžia, kad tai nėra sąmoningas politikos tikslas, o labiau šalutinis efektas. Vis dėlto faktas lieka tas pats: nauja NT mokesčio struktūra keičia finansinius paskatinimus ir daro skyrybas ne tik asmeniniu, bet ir mokestiniu sprendimu. 2026-ieji numatyti kaip pereinamieji metai, o galutinė sistema turėtų įsigalioti iki 2027 metų pabaigos, todėl praktinės pasekmės bus matomos jau artimiausiais metais.
