Ką būtina žinoti susituokusioms šeimoms apie naują NT mokestį
Nuo 2026 metų Lietuvoje šeimoms, turinčioms kelis nekilnojamojo turto objektus, NT mokestis bus skaičiuojamas kiekvienam objektui atskirai, atsižvelgiant į tai, ar turtas laikomas pagrindiniu gyvenamuoju būstu.
Pagrindinis gyvenamasis būstas – tai gyvenamosios paskirties turtas, kuriame asmuo yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Jei sutuoktiniai gyvenamąją vietą deklaravę tame pačiame būste, šis turtas abiem laikomas pagrindiniu gyvenamuoju būstu. Tokiu atveju kiekvieno sutuoktinio daliai taikoma neapmokestinamoji riba, kuri negali būti mažesnė nei 450 000 eurų, o savivaldybei nustačius didesnį dydį – taikoma didesnė riba.
Jei tik vienas sutuoktinis yra deklaravęs gyvenamąją vietą tame bute ar name, tik jo turto dalis laikoma pagrindiniu gyvenamuoju būstu ir jam taikoma neapmokestinamoji vertės dalis iki minėtos ribos.
Likusi kito sutuoktinio turto dalis apmokestinama pagal bendrą nekilnojamojo turto mokesčio tarifų skalę:
- iki 50 000 eurų – 0 proc.,
- nuo 50 001 iki 200 000 eurų – 0,2 proc.,
- nuo 200 001 iki 400 000 eurų – 0,4 proc.,
- nuo 400 001 iki 600 000 eurų – 0,6 proc.,
- nuo 600 001 iki 1 000 000 eurų – 0,8 proc.,
- virš 1 000 000 eurų – 1 proc.
Visi kiti NT objektai, kurie nėra pagrindinis būstas, bus apmokestinami pagal progresinius tarifus. Tai reiškia, kad net jei vienas NT objektas šeimoje laikomas pagrindiniu būstu, visi kiti, netgi bendroje nuosavybėje, gali būti apmokestinami.
Jeigu sutuoktiniai turi bendrą nuosavybę keliuose objektuose, kiekvieno objekto statusas vertinamas atskirai. Pavyzdžiui, jei abu sutuoktiniai deklaravę gyvenamąją vietą viename objekte, jis laikomas pagrindiniu būstu, o kiti objektai, net jei jie bendroje nuosavybėje, bus apmokestinami proporcingai sutuoktinių daliai pagal progresinius tarifus.
Deklaravimo strategija gali ženkliai sumažinti mokestinę naštą, nes didžiausios vertės turto objektas, laikomas pagrindiniu būstu, lieka neapmokestintas.
Kaip bus mokamas NT mokestis, kai šeimoje – keli objektai?
Taigi tuo atveju, jei sutuoktiniams bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklauso tik gyvenamosios paskirties patalpos, kuriose abu sutuoktiniai yra deklaravę gyvenamąją vietą, NT mokestis bus taikomas tokiu principu:
„Toks nekilnojamasis turtas abiejų sutuoktiniu atžvilgiu bus laikomas pagrindiniu gyvenamuoju būstu. Todėl tiek sutuoktiniui, tiek sutuoktinei nuosavybės teise priklausanti nekilnojamojo turto dalis, neviršijanti savivaldybės tarybos nustatyto pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės neapmokestinamąjį dydį, ne mažesnį negu 450 000 eurų, bus neapmokestinama nekilnojamojo turto mokesčiu, o pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės dalis, viršijanti neapmokestinamąjį dydį, bus apmokestinama nekilnojamojo turto mokesčiu.“ – nurodo Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI).
Nekilnojamojo turto mokestis yra savivaldybių administruojamas mokestis, kurio dydis priklauso nuo turto vertės ir statuso (pagrindinis ar ne pagrindinis būstas). Progresiniai tarifai, taikomi ne pagrindiniam būstui ar kitiems objektams, yra tokie: iki 50 000 eurų – 0 %, 50 000–200 000 eurų – 0,2 %, 200 000–400 000 eurų – 0,4 %, 400 000–600 000 eurų – 0,6 %, 600 000–1 000 000 eurų – 0,8 %, virš 1 000 000 eurų – 1 %.
Tai leidžia tiksliai įvertinti mokestines įsipareigojimų apimtis, priklausomai nuo turto vertės ir jo paskirties šeimoje.
Didžiausia našta – prabangaus būsto savininkams
Nuo 2026 metų Lietuvoje įsigalios nauja nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimo sistema, kuri turėtų užtikrinti didesnį socialinį teisingumą ir vienodą požiūrį į gyventojus visoje šalyje. Vyriausybė siekia, kad mokesčiai nebebūtų priklausomi nuo savivaldybių sprendimų, kurie iki šiol leido tarifams svyruoti nuo 0,3 iki 3 procentų. Naujoji sistema bus progresinė – turtas apmokestinamas proporcingai jo vertei.
Ekonomistai pažymi, kad naujasis modelis labiausiai paveiks prestižinius objektus, prabangius būstus ir investicinius turtus. Progresyvi sistema skirtų didesnę mokesčių dalį tiems, kurie valdo kelis objektus nuomai ar investicijai.
Tuo tarpu vidutinių butų ir namų savininkai turėtų išlikti apsaugoti nuo staigių mokesčių pokyčių. Kol kas planuojama, kad 2026 metai bus pereinamieji, o galutinė struktūra įsigalios iki 2027 metų pabaigos.
Progresyvūs NT mokesčio tarifai pagal naują sistemą:
- Iki 50 000 eurų – 0 %
- 50 000–200 000 eurų – 0,2 %
- 200 000–400 000 eurų – 0,4 %
- 400 000–600 000 eurų – 0,6 %
- 600 000–1 000 000 eurų – 0,8 %
- Virš 1 000 000 eurų – 1 %
