„Neliečiama“: pagalba nukentėjusioms nuo institucinio smurto
Lietuva susiduria su problemomis, kurių dauguma gyventojų net neįsivaizduoja – institucinio smurto mastai prieš šeimas, moteris ir vaikus. Viena organizacija, „Neliečiama“, jau keletą metų drąsiai stoja į kovą su šiuo reiškiniu, padėdama nukentėjusiems ir atskleisdama sistemos spragas.
Apie tai, kaip Lietuvoje veikia institucinis smurtas, kalbamės su organizacijos įkūrėja Robertą Ažukaite, Seimo narės Birutės Vėsaitės patarėja ir ilgamete visuomenininke.
Kaip kalba pati Roberta, idėja steigti organizaciją kilo iš asmeninės patirties. „Buvau moteris, susidūrusi su skyrybų procesu ir vaikų teisių sistema. Pamačiau, kad daug kas veikia neteisingai ir kad reikalinga specializuota pagalba. Taip gimė „Neliečiama“ – ekspertų grupė, kuri konsultuoja tiek moteris, tiek vyrus, bet daugiausia padedame moterims, nes statistiškai jos dažniau patiria smurtą“, – pasakoja Roberta.
Organizacija teikia konsultacijas dėl įvairių situacijų: smurto šeimoje, tarptautinių ginčų dėl vaikų globos, sisteminių nesąžiningumų vaikų teisių apsaugos procesuose. „Mes padedame suprasti, kaip veikia sistema, kokius dokumentus reikia paruošti, kaip išvengti tolesnių problemų ir apsaugoti vaikus“, – aiškina Roberta.
Institucinio smurto pavyzdys: Ingos Salos atvejis
Vienas tragiškiausių pavyzdžių – 2023 m. dingusi Inga Sala su trimete dukra. Roberta atskleidžia, kad Inga buvo organizacijos „Neliečiama“ klientė ir gavo pagalbą rengiantis teisiniams procesams. „Situacija buvo siaubinga. Mūsų organizacija padėjo jai rinkti lėšas advokatams, bet vis tiek susidūrėme su sisteminiais barjerais, kurie galėjo ją ir dukrą palikti be apsaugos“, – pasakoja Roberta.
Tokie atvejai iliustruoja, kaip Lietuvoje institucinis smurtas gali tapti realybe: vaikai paimami ne dėl realios grėsmės, o dėl biurokratinių ar net melagingų pranešimų, o tėvai lieka be efektyvios apsaugos.
„Neliečiama“ siekia ne tik padėti nukentėjusiems, bet ir inicijuoti pokyčius valstybės institucijose. Organizacija rengia švietėjiškas veiklas, dalyvauja konferencijose ir diskusijose su valstybės įstaigomis, siekdama užtikrinti, kad vaikų gerovė nebūtų naudojama kaip įrankis kerštui ar bauginimui.
Roberta pabrėžia individualizuotą požiūrį: „Kiekviena situacija yra unikali. Nepakanka vieno šablono ar standartinių procedūrų. Mūsų darbas – medijuoti, patarti, kad šeimos nebūtų traumuojamos dar labiau, o vaikai galėtų augti saugioje aplinkoje.“
Institucinis smurtas – paslėptas, bet realus
„Niekad Lietuvoje tema apie institucinį smurtą nebuvo plačiai kalbama“, – sako Roberta Ažukaitė. Anot jos, institucinį smurtą dažnai patiria šeimos, kurios turėtų būti saugios: „Žmonės patiria žalą ne tiek iš artimųjų, kiek iš pačių įstaigų, kurios turėtų teikti pagalbą. Todėl pradėjome šį reiškinį vadinti ‘instituciniu smurtu’ – tyliai, ramiai, bet sistemingai stebėdami ir fiksuodami problemas.“
Organizacija „Neliečiama“ veiklą pradėjo prieš daugiau nei penkerius metus, stebėdama vaikų teisių apsaugos sistemą. Roberta pabrėžia, kad institucinis smurtas dažniausiai atsiskleidžia per šį aparatą: „Vaikų paėmimas iš šeimų dažnai vyksta ne pagal realius poreikius, o pagal biurokratinius protokolus, kurie gali būti naudojami kerštui ar bauginimui.“
Smurtas artimoje aplinkoje: sistema ne visada gina nukentėjusiąją
Kalbant apie smurtą prieš moteris, Ažukaitė paaiškina: „Šiuo metu pagrindinė priemonė – smurto artimoje aplinkoje orderis, suteikiantis 14 dienų atskirimo laikotarpį. Bet kas po to? Jei agresyvus partneris lieka laisvas, moteris dažnai nebeturi apsaugos.“
Daugeliu atvejų nukentėjusios moterys turi kreiptis į nevyriausybines organizacijas, kurios suteikia teisinę pagalbą, konsultacijas ir psichologinę paramą. „Mūsų organizacija daugiausia specializuojasi institucinio smurto atvejais: kaip išvengti žalos, kaip išgyventi biurokratinių procesų chaosą, nes vaikai dažnai tampa įrankiu konflikte“, – sako Roberta.
Institucinis smurtas Lietuvoje nėra problema, kurią galima ignoruoti. Organizacijos kaip „Neliečiama“ tampa gyvybiškai svarbiu tiltu tarp nukentėjusiųjų ir valstybės sistemos, suteikdamos ne tik pagalbą, bet ir balsą tiems, kurie dažnai lieka nepastebėti.
Kaip sako Roberta: „Mes jau turime pakankamai duomenų, kad galėtume inicijuoti pokyčius. Tikimės, kad ateityje Lietuvoje institucinio smurto neliks – ir tuomet galėsime parodyti, kaip tai galima padaryti ir kitose šalyse.“
Žiūrovams primename, kad laida „(NE)STANDARTAI“ rodoma 77TV Youtube kanale kiekvieną trečiadienį 19 val.
Pastaba: Pašnekovų ar vedėjų išsakytos nuomonės bei teiginiai jų laidose nebūtinai sutampa su 77 nuomone.
