LRT darbuotojai boulingo, kaljanų ir gurmaniškų pietų fiestoje: per 3 metus – 85 tūkst. eurų pramogoms
Nuo 2022 iki 2025 metų Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (LRT) išleido apie 85,4 tūkst. eurų įvairioms darbuotojų pramogoms ir komandiniams renginiams. Šių metų viešųjų pirkimų duomenys atskleidžia, kad organizacija sistemingai investavo į darbuotojų laisvalaikį, komandinio darbo stiprinimą ir įvairias kūrybines veiklas.
Skandalingą informaciją paviešinęs dienraštis „Kauno diena“ rašė, kad didžiausia dalis pirkimų buvo skirta komandiniams renginiams. LRT darbuotojai keliavo į kultūrinius ir edukacinius objektus – Pakruojo dvarą, Augustavą, dalyvavo ekskursijose po Vilnių. Pramogų spektras buvo itin įvairus: boulingas, kartingai, virtualios realybės žaidimai, kvėpavimo ir kūrybiniai užsiėmimai, keramikos, puokščių, namų kvapų ir muilo gamyba. Kai kurie renginiai vyko net neįprastose vietose – pelkėje ar golfo aikštynuose[1].
Maitinimas ir gurmaniški užsakymai sudarė didelę biudžeto dalį. LRT darbuotojų pietūs ir renginių maistas buvo užsakomi iš restoranų, kavinių ir maisto tiekėjų tiek Vilniuje, tiek už sostinės ribų (pvz., Neringa, Alytus). Vienas iš pavyzdžių – Sakartvelo patiekalai, kuriems išleista daugiau nei pusė tūkstančio eurų. Populiariausi tiekėjai buvo „La Capital“, „Guslinas“, „Beatos virtuvė“, „Kreiva nosis“ – pastaroji siūlanti kavos pupelių skrudinimo ir edukacijos paslaugas. Mitybos racionas buvo labai įvairus: užsakomi tiek veganiški ir vegetariški patiekalai, tiek rinkiniai prie alaus, vyno ir mėsos, taip pat desertai ir kokteiliai.
Išskirtinis atvejis buvo kaljanų renginys, kurį 2025 metų kovo mėnesį už 2 105 eurų organizavo Komunikacijos ir rinkodaros departamentas. Nors LRT viešai tikino, kad tokie renginiai nebuvo leidžiami, sutartyse nurodyta, kad renginio tikslas buvo stiprinti komandą, o programoje turėjo būti edukacinės veiklos, susijusios su maisto ir gėrimų gamyba bei istorija.
Valstybinis biudžetas virto prabangiais vaisiais ir vynu
Dar vienas pavyzdys – vaisių prenumerata. Nuo 2023 metų LRT sudarė sutartis su įmone „Superbiuras“ vaisių tiekimui darbuotojams. Pirmieji metai prasidėjo keliais tūkstančiais eurų, tačiau 2025 m. sumos išaugo iki 14,7 tūkst. eurų antram pusmečiui. Kiekvieną savaitę darbuotojams turėjo būti pristatyta 46 dėžės vaisių, įskaitant obuolius, bananus, kriaušes ir kitus sezoninius vaisius, iš viso daugiau nei 400 kg. Vienais metais obuoliai ir kiti vaisiai darbuotojams kainavo daugiau nei 25,9 tūkst. eurų.
LRT taip pat organizavo kalėdinius pietus ir furšetus, kurie kainavo dešimtis tūkstančių eurų. 2025 metų gruodžio 18 dieną, tą pačią dieną, kai prie Seimo vyko piliečių protestas, buvo surengti kalėdiniai pietūs 300 darbuotojų. Už šventę sumokėta 12,9 tūkst. eurų, įskaitant įvairių rūšių užkandžius, desertus, vyną, kokteilius ir alų.
Be maisto ir pramogų, LRT pirkimų sąraše buvo darbuotojų veiklos vertinimo programinė įranga, kurios įsigijimas kainavo beveik 100 tūkst. eurų. Ji skirta planuoti mokymus, vertinti darbuotojų veiklą ir bendradarbiavimą, tačiau kritikai teigia, kad tokias funkcijas galima atlikti pigesnėmis, universaliomis priemonėmis, pvz., „Microsoft“ platforma.
Viešosios diskusijos apie šias išlaidas buvo audringos. Politikai kritikavo biudžeto išlaidas pramogoms, o kai kurie akcentavo, kad tokios išlaidos nesusijusios su LRT misija. LRT atstovai teigė, kad komandinių renginių tikslas – darbuotojų bendradarbiavimo, komunikacijos ir įsitraukimo stiprinimas, o visos išlaidos buvo planuojamos pagal metinį biudžetą, užtikrinant finansinę drausmę ir kontrolę.
LRT tarybos narys paklausė apie „Šalin rankas“ biudžetą – sulaukė spaudimo
Tuo tarpu dar 2025-ųjų pabaigoje LRT Tarybos narys Jonas Staselis susidūrė su kritika vien dėl klausimo apie akcijos „Šalin rankas“ biudžeto panaudojimą. Jis teiravosi LRT generalinės direktorės, ar buvo naudojamos viešosios lėšos kampanijai, nukreiptai prieš Seimo svarstytą projektą dėl LRT vadovės atleidimo.
Lietuvos žiniasklaidos asociacija tokį spaudimą įvertino kaip pavojingą precedento neturinčią tendenciją, nes baudžiama ne už nuomonę, o už patį klausimo uždavimą – ypač jei biudžetas iš tiesų siekė apie 250 tūkst. eurų.
Viešųjų lėšų naudojimas tapo konfliktu tarp LRT tarybos, darbuotojų ir valdžios institucijų. Premjerė Inga Ruginienė ir prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė, kad sprendimai turi užtikrinti atsakingą biudžeto valdymą ir transliuotojo nepriklausomybę. LRT darbuotojai taip pat reikalauja tarybos atsistatydinimo, siekdami aiškumo dėl lėšų panaudojimo ir skaidraus finansų tvarkymo institucijoje.
