V. Andriukaitis: Lietuva galėtų vežti Baltarusijos trąšas mainais už Ukrainos grūdus
Lietuva gali tapti svarbiu tarpininku tiek politikoje, tiek prekyboje regione, mano europarlamentaras Vytenis Povilas Andriukaitis. Jis siūlo strategiją, kurioje Baltarusijos trąšos per Lietuvą galėtų būti mainomos į Ukrainos biriuosius krovinius, transportuojamus per Baltarusiją į Klaipėdos uostą. Pasak jo, tai ne tik ekonominis sprendimas, bet ir diplomatinis svertas, leidžiantis derinti sankcijas su humanitariniais tikslais.
Politiko teigimu, vidaus politikoje socialdemokratų frakcija susiduria su krizės laikotarpiu, tačiau gandai apie skilimą nėra pagrįsti. Diskusijos apie strategiją yra natūrali krizės dalis, o konfliktų viešinimas neretai iškreipia realią situaciją. Kritikos sulaukė ir R. Žemaitaičio elgesys, tačiau V. Andriukaitis pabrėžia, kad diskutuoti apie asmeninius incidentus ne visada yra tikslinga[1].
Europos Parlamente Lietuvai atstovaujantis politikas aiškiai išreiškė ir savo poziciją dėl Algirdo Paleckio bylos, vadindamas jį politiniu kaliniu. Pasak europarlamentaro, byla remiasi vienu liudytoju ir turi ryškių politinių motyvų, nors Paleckio asmeninių jausmų Lietuvai vertinti jis nepretenduoja.
V. Andriukaitis taip pat atkreipė dėmesį į istorinio konteksto sudėtingumą, pvz., pokario laikotarpio tragedijas, kurios rodo, kaip patriotizmas ir moraliniai pasirinkimai gali būti interpretuojami skirtingai.
Budrys kirto Andriukaičiui: tranzitas neįmanomas
Į tokius P. V. Andriukaičio pasisakymus kaipmat sureagavo ir užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys, kirtęs, kad galiojant sankcijoms baltarusiškų trąšų tranzito per Lietuvą svarstymai yra tik hipotetiniai, o teisinių galimybių priimti tokius sprendimus šiuo metu nėra[2].
Tačiau K. Budrys aiškiai pabrėžė, esą dabar jau to negalima daryti jau vien iš teisinės pusės, mat Europos Sąjungos sankcijos yra galiojančios, dėl jų pratęsimo šiuo metu vykstančios diskusijos.
Ministras taip pat pažymi, kad tolimesnė situacija priklausys nuo taikos Ukrainoje sąlygų ir tarptautinių sankcijų likimo, o logistinė Ukrainos integracija turėtų vykti su Vakarų partneriais, o ne rytinėmis kaimynėmis, kurios leido agresiją prieš šalį. Primintina, kad JAV sankcijos baltarusiškoms trąšoms įsigaliojo 2021 m., o 2022 m. panašias priemones įvedė ir ES.
Lietuva, vadovaudamasi nacionalinio saugumo argumentais, nutraukė „Belaruskalij“ trąšų tranzitą per Klaipėdą, o dėl patirtų nuostolių bendrovė prieš Lietuvą inicijavo arbitražo procesą, siekdama prisiteisti beveik 12 mlrd. eurų.
Nausėda: Lietuva nepalūš dėl baltarusiškų trąšų tranzito – jokie kompromisai nepriimtini
Prezidentas Gitanas Nausėda aiškiai pabrėžia tvirtą Lietuvos poziciją dėl baltarusiškų trąšų tranzito ir neketina daryti jokių kompromisų šiuo klausimu. Jis pažymi, kad prekyba vertybėmis yra visiškai nepriimtina, teigdamas[3].
„Žinote, man vertybinė politika nėra tuščia sąvoka arba tuščias žodis. Todėl daryti tokius veiksmus, kuriuos jūs sakote – tai yra prekiauti vertybėmis – man yra visiškai nepriimtina. Todėl jokie tokie išvedžiojimai apie tai, kad galime kažką parduoti už savo lankstesnę poziciją baltarusiškų trąšų klausimu, yra iš principo nepriimtini. Ir tai yra Europos Sąjungos, beje, politika, nes tai ne Lietuvos sankcijų režimas, kuris nustatytas Baltarusijai (…)“ – nurodė šalies vadovas.
Prezidentas akcentavo, kad jam buvo skaudu būti neteisingai sutapatintam su trąšų verslu, nes pats ilgą laiką buvo vienas aktyviausių sankcijų šalininkų tiek Lietuvos, tiek Europos lygiuose. Jis taip pat tikisi, kad dėl Lietuvos tvirtos pozicijos pavyks sutarti su kaimyninėmis šalimis dėl vieningo atsakymo trąšų tranzito klausimu.
G. Nausėda pažymi, kad, nepaisant galimo spaudimo, Lietuva nepalūš: šalies politika trąšų klausimu išlieka aiški, nuosekli ir principinga, atspindinti tiek nacionalines vertybes, tiek Europos Sąjungos susitarimus.
