JAV planuoja sumažinti savo dalyvavimą NATO patariamosiose grupėse
Jungtinės Valstijos planuoja sumažinti savo dalyvavimą keliose svarbiose NATO patariamosiose grupėse, kas rodo nuolatinę D. Trumpo administracijos strategiją mažinti JAV karinį įsitraukimą Europoje. Tai galėtų sukelti didesnį nerimą tarp Europos sąjungininkų dėl JAV įsipareigojimo šiai aljansui.
Pasak šaltinių, susipažinusių su situacija, ši žinutė buvo perduota kai kurioms Europos sostinėms, ir ji bus įgyvendinta mažinant JAV karių skaičių NATO struktūrose, kuriose treniruojamos ir ugdomos įvairios karinės sritys. Pentagonas planuoja sumažinti savo dalyvavimą NATO patariamosiose grupėse, ypač 30 NATO „Centruose kompetencijos“ (Centers of Excellence), kurie atsakingi už įvairių karinių sričių standartų kūrimą.[1]
Tarp šių grupių yra ir struktūros, užsiimančios energijos saugumu, specialiosiomis operacijomis bei jūrų laivyno priežiūra. Kariai, kurie dirba šiose grupėse, paprastai dalinasi savo patirtimi ir žiniomis, reikalingomis NATO kariams.
Ši žinutė, kaip teigia šaltiniai, išdėstyta taip, kad Pentagonas per ateinančius kelerius metus nesiims užpildyti laisvų pozicijų, kai darbuotojai baigs savo tarnybą. Tai rodytų šio sprendimo laipsnišką įgyvendinimą. Tačiau patys pareigūnai pabrėžia, kad JAV dalyvavimas šiuose centruose nesibaigia, jis tiesiog mažės.
Pentagono pareigūnė, teigia, kad ši žingsnis sukels „smegenų nutekėjimą“
Pasak dviejų Europos pareigūnų, kurie dalijosi šia informacija, mažinamas dalyvavimas taip pat apims NATO struktūras, kurios atsakingos už specialiąsias operacijas ir žvalgybos funkcijas. Tačiau kai kurios iš šių JAV funkcijų bus perkeliamos į kitas NATO struktūras, kas galbūt sumažins šio sprendimo poveikį.
Svarbu paminėti, kad šis sprendimas yra laikomas dalimi platesnės Trumpo administracijos politikos, siekiančios mažinti JAV karinį įsipareigojimą Europoje ir nukreipti daugiau išteklių į Vakarų pusrutulį, tačiau to priežastys nebuvo išsamiai paaiškintos. Lauren Speranza, buvusi Pentagono pareigūnė, teigia, kad tokie pokyčiai gali lemti „smegenų nutekėjimą“.
Jos teigimu, JAV kariškiai turi daug operatyvinės patirties, kurios reikia šiose NATO struktūrose. Todėl, pašalinus šiuos specialistus, NATO gali susidurti su rimtu žinių ir patirties trūkumu. Nors mažinamas tik JAV dalyvavimas, tačiau šis „nutekėjimas“ gali turėti rimtų pasekmių dėl žinių perteikimo ir bendro aljanso pasirengimo lygio.
Nors Pentagonas šio sprendimo priežasčių neatskleidžia, toks žingsnis atspindi nuolatinę administracijos politiką mažinti JAV karinę atsakomybę už Europos saugumą. Tai rodo, kad Amerika gali sumažinti savo įsipareigojimus ir palikti Europos šalis pačias rūpintis savo saugumu.[2]
JAV nori mažinti karinį įsitraukimą Europoje
Pentagonas šį sprendimą priėmė įtemptu metu, kai santykiai tarp JAV ir Europos sąjungininkų išgyvena sudėtingą fazę. Vis daugiau Europos politikų išreiškia susirūpinimą dėl JAV ateities įsipareigojimo NATO aljansui. Praėjusiais metais, dėl spaudimo iš Trumpo administracijos, NATO sutiko padidinti savo gynybos išlaidas iki 5 procentų BVP per ateinančius dešimt metų, tačiau šio įsipareigojimo įgyvendinimas kelia didelį nerimą.
Praėjusį gruodį Pentagonas pranešė, kad JAV nori, jog Europos šalys perimtų pagrindines NATO gynybos funkcijas, įskaitant žvalgybą ir raketas, iki 2027 metų. Tai sukėlė nepasitenkinimą Europoje, kur daug politikų mano, kad šis tikslas yra nerealus. Be to, pastaraisiais mėnesiais Trumpo administracija ėmėsi veiksmų, siekiant įsigyti Grenlandiją, kuri priklauso Danijos teritorijai.
Šie veiksmai sukėlė didelį pasipiktinimą tarp Europos lyderių ir padidino baimes dėl galimo teritorinio agresyvumo NATO viduje. Praėjusį savaitgalį D. Trumpas paskelbė, kad pradės taikyti muitus kelioms NATO šalims, remiančioms Danijos suverenitetą virš Grenlandijos. Tai paskatino Europos Sąjungą svarstyti atsakomąsias muitų priemones.
Visgi NATO atstovas teigia, kad „JAV pajėgų ir personalo pertvarkymas nėra neįprastas“, ir kad aljansas yra nuolatiniame kontakte su Vašingtonu dėl bendros pajėgų paskirstymo strategijos. NATO pabrėžia, kad, nepaisant šių pokyčių, aljansas išlieka pasirengęs ginti savo šalis ir užtikrinti saugumą. Tuo pačiu metu Europoje daugėja nerimo dėl to, kad mažėjantis JAV įsitraukimas gali paveikti bendrą NATO saugumo architektūrą.
