Vieni maistui išleidžia tik šiek tiek, o kiti parduotuvėje palieka ir pusę savo atlyginimo
Lietuvos gyventojų kasdienybę stipriai veikia maisto kainos – jos ne tik lemia, kiek išleidžiame parduotuvėse, bet ir priverčia planuoti kiekvieną mėnesį. Trijų asmenų šeimai maisto išlaidos gali siekti kelis šimtus eurų, o kai kurios šeimos tvirtina išleidžiančios net apie 800 eurų per mėnesį. Nors ekonomistai prognozuoja, kad kainų augimas 2026 metais bus santūresnis, dalis gyventojų lieka skeptiški ir pripažįsta, kad išlaidų mažinti beveik neįmanoma.
Socialiniuose tinkluose gyventojai dalijasi labai skirtingomis patirtimis. Vieni šeimai su dviem suaugusiais ir vaiku pakanka 500 eurų per mėnesį, vasarą, jei naudojamas daržas ar šiltnamis, išlaidos gali sumažėti iki 300 eurų. Kiti nurodo 600–800 eurų, nes net planuojant pirkinius dažnai tenka papildomai apsipirkti[1].
Kai kurie į sąskaitą įtraukia ir buitines prekes, todėl keturių asmenų šeimos išlaidos gali siekti daugiau nei 1 000 eurų. Vieniši gyventojai išleidžia nuo 200 iki 400 eurų, dalis gauna paramą iš artimųjų arba auginasi daržoves.
Ekspertų vertinimu, maisto išlaidos Lietuvoje išlieka didesnės nei daugelyje kitų Europos šalių. Vidutinė trijų asmenų šeima šiandien gali išleisti apie 450–500 eurų per mėnesį, o didesnės sumos dažniausiai lemia specifiniai vartojimo įpročiai arba specialūs mitybos poreikiai. Maistui gyventojai skiria apie penktadalį pajamų, o pensininkams ar nedirbantiems žmonėms ši dalis gali siekti net trečdalį pajamų.
Nors pieno produktai gali atpigti, bendrai maistas ir toliau brangs
Prognozuojama, kad 2026 metais kainos didės vidutiniškai apie 3,9 proc., o kai kurios prekių grupės, pavyzdžiui, pieno produktai, gali net atpigti. Vis dėlto dalis kainų augimo gali atsirasti dėl mokesčių ir padidėjusių verslo sąnaudų, kurias perkeliant vartotojams realiai jausis didesnės išlaidos. Todėl gyventojai ir toliau ieško būdų apsipirkti pigiau, pavyzdžiui, keliaudami į kaimyninę Lenkiją ar pasinaudodami prekybos centrų nuolaidomis.
Norint sumažinti išlaidas, svarbu planuoti pirkinius ir savaitės meniu, pirkti tik reikiamus kiekius, vengti nereikalingų ar sveikatai žalingų produktų bei stebėti, kurios prekės sudaro didžiausią išlaidų dalį. Dažniausiai tai pusfabrikačiai, saldumynai, užkandžiai ar gėrimai. Toks planavimas padeda efektyviau naudoti pinigus ir išvengti maisto švaistymo.
Valstybės lygmeniu Žemės ūkio ministerijos Maisto taryba tęsia diskusijas dėl reguliacinės ir mokesčių naštos mažinimo, siekiant sumažinti produkcijos savikainą ir galutinę kainą, taip padedant gyventojams mažinti kasdienes išlaidas maistui.
Ką mano gyventojai?
Visgi, maisto tema – Lietuvoje labai opi. Ir tas ypatingai regėti socialiniuose tinkluose užvirusiose diskusijose. Tokias žinias apie išlaidų maistui kilimą dalis internautų vertina skeptiškai – esą sumos, siekiančios beveik keturženkles sumas šeimai prasimaitinti, esą yra daugiau prabanga nei būtinybė.
„Svarbiausia turėt už ką nupirkt, kiek turi, už tiek ir perki…“ – teigė vienas gyventojas.
Visgi, kitas komentatorius rėžė, kad per mėnesį jam vienam maisto produktams esą pavyksta išsiversti ir su 150-200 eurų pernelyg netaupant ir nemedžiojant akcijų parduotuvėse. O dar mažiau esą išleistų, jei daugiau gamintų pats namuose.
„Mes su paaugliu, išskyrus jo nesveiką maistą, kurį perka pats, išleidžiam apie 250. Turim šaldiklį naminės mėsos, gaminu ko pritrūksta nuperku. Taupom, maisto nemėtom. Jei kas lieka šuniukam išvežu. Mama išmokė, taupyti, gal net per daug.“ – savo patirtimi dalinosi kita gyventoja.
Kylančias kainas reguliuoti turėtų Maisto taryba
Tuo tarpu primename, kad dar pernai metų pradžioje kovai su kylančiomis maisto kainomis buvo įsteigta Maisto taryba. Pastaroji veikia labiau kaip rinkos stebėtoja nei kainų reguliatorė – ji neturi galios nustatyti lubų ar grindų produktams, tokiems kaip pienas ar duona.
Tarybos tikslas – analizuoti maisto tiekimo grandinę, ieškoti disbalansų ir teikti rekomendacijas, kaip ją padaryti skaidresnę, sąžiningesnę ir palankesnę vartotojui. Nors dar vasarą prekybos tinkluose kai kurių produktų kainos vis dar kilo, o žemės ūkio žaliavų supirkimo kainos dažnai išliko stabilios, taryba esą siekia suprasti ir paaiškinti šiuos kainų paradoksus, pavyzdžiui, mėsos ir kai kurių kiaušinių brangimą, tuo tarpu pieno produktai kai kuriais atvejais šiek tiek atpigo.
Visgi, rezultatų, panašu, dar reikės palūkėti.
