Per pirmąjį etapą išvalytas ruožas nuo Baltojo iki Lazdynų tilto atskleidė taršos mastą
Vilniuje baigtas pirmasis Neries upės dugno valymo etapas – nuo Baltojo tilto iki Lazdynų tilto išvalyta beveik 8 km upės ruožo. Projekto metu profesionalūs narai iškėlė daugiau nei 2 tonas įvairių šiukšlių, kurios daugelį metų buvo susikaupusios upės dugne. Tai pirmas toks sisteminis Neries dugno valymas miesto teritorijoje.
Projektą dar vasarą inicijavo NT plėtros bendrovė „Darnu Group“ kartu su Lietuvos hidrobiologų draugija ir profesionalių narų komanda. Pasak iniciatorių, darbų pradžią koregavo gamtinės sąlygos – intensyvūs krituliai ir aukštas vandens lygis, todėl aktyvesni valymo darbai pradėti tik rudenį, vandeniui nuslūgus.
Ateityje planuojama išvalyti visą Neries atkarpą, tekančią per Vilnių – iš viso apie 24 km. Šiemet numatyta tęsti darbus ruože nuo Verkių iki Baltojo tilto, atsižvelgiant į žuvų nerštą ir paukščių perėjimo laikotarpį.
Dugne rasta metalų, padangų ir elektrinių transporto priemonių
Lietuvos hidrobiologų draugijos narys ir „Darnu Group“ konsultantas upių iniciatyvoms Kęstutis Skrupskelis sako, kad per pirmąjį etapą surinktas atliekų kiekis parodė realų taršos mastą miesto centre. Didžiausią dalį pagal svorį sudarė metalo gaminiai ir automobilių padangos.
„Iš viso per pirmąjį etapą surinkome daugiau nei dvi tonas antropogeninės kilmės šiukšlių. Skaičiuojame, kad surinkta 1218 kg įvairių metalo gaminių, 1020 kg automobilių padangų, 106 kg stiklo, 80 kg plastiko ir dar 41 kg kitų atliekų“, – sakė K. Skrupskelis.
Tarp radinių buvo ir trys elektriniai dviračiai, du elektriniai paspirtukai, mobilieji telefonai, metalinės grotos bei kiti buitiniai daiktai. Daugiausia šiukšlių aptikta miesto centre, dešiniajame krante netoli Baltojo tilto ir Seimo rūmų, o dideli metalo atliekų kiekiai fiksuoti Žvėryno pradžioje.
Specialistai įspėja, kad dugne paliktos atliekos gali teršti šimtmečius
Nors ankstesni tyrimai rodo, kad Neries vandens kokybė yra gana gera, specialistai pabrėžia, jog dugne likusios atliekos ilgainiui daro neigiamą poveikį ekosistemai. Pasak K. Skrupskelio, dalis šių šiukšlių galėjo dugne išlikti šimtus metų, palaipsniui skleisdamos teršalus.
„Po vandeniu dauguma šių atliekų galėtų praleisti ne dešimtis, o šimtus metų, lėtai skleisdamos metalų oksidus, mikroplastiką ir kitas kenksmingas medžiagas į upę, pažeisdamos ten gyvenančią fauną ir florą“, – teigė jis.
Valymo metu iškeltos atliekos buvo rūšiuojamos ir perduodamos perdirbti. Narai taip pat stebėjo gyvąją upės ekosistemą – žuvis, vėžius ir saugomas buveines. Projektą inicijavusios „Darnu Group“ atstovai pabrėžia, kad tai ilgalaikė iniciatyva, kuriai iki šiol skirta daugiau nei 100 tūkst. eurų, o anksčiau panašūs darbai buvo atlikti ir Vilnelės upėje.[1]
