Europarlamente – ginčas dėl Lietuvos demokratijos: politikai siūlo finansines sankcijas
Europos Parlamente Lietuvos deleguoti politikai sieks užtraukti Lietuvai baudą už neva keliamą grėsmę demokratijai ir mėginamą užvaldyti nacionalinį transliuotoją. Apie tai pranešė pats europarlamentaras, LVŽS lyderis Aurelijus Veryga, sukritikavęs, kad tokie veiksmai sąmoningai ignoruoja Valstybės audito nustatytas sistemines problemas, valstybės paramos skyrimo trūkumus bei teisminių procesų niuansus.
Jis pažymi, kad debatuose bus vengta kalbėti apie realias problemas, tačiau svarstoma galimybė Lietuvai skirti finansines baudas – tarsi mūsų pačių politikai bandytų „nubausti“ šalį už jos vidines problemas[1].
A. Veryga taip pat dalijasi alternatyvia rezoliucija, kurią teikia jo politinė grupė, vadinama „kraštutine dešine“. Nors jos priėmimo tikimybė maža, dokumentas gali būti perskaitytas Europos Parlamente ir palikti pėdsaką istorijoje, siūlydamas kitą požiūrį į teisės ir demokratijos klausimus Lietuvoje.
„Dalinuosi mūsų politinės grupės („kraštutinės dešinės“) teikiama rezoliucija. Ji vargiai turi šansų būti priimta, bet ji turi šansų būti perskaityta. Ir tada istoriją rašys ne tik teisėjai, kurie akivaizdžiai teisinės valstybės neskiria nuo teisminės valstybės.“ – savo feisbuko paskyroje rašė A. Veryga.
Įspėja: LRT nepriklausomybė Lietuvoje – grėsmė demokratijai
A. Verygos pateiktuose dokumentuose nurodoma, kad minėti europarlamentarai pateikė rezoliuciją, susijusią su Lietuvos visuomeninio transliuotojo, Lietuvos nacionalinės radijo ir televizijos (LRT), situacija. Rezoliucijoje akcentuojama grėsmė demokratijai, jei būtų bandoma suvaržyti šio svarbaus viešojo sektoriaus subjekto nepriklausomybę.
Remiamasi Europos Sąjungos sutarties 2 straipsniu, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 11 straipsniu, Europos žmogaus teisių konvencijos 10 straipsniu, kurie garantuoja žodžio laisvę ir nepriklausomą žiniasklaidą. Be to, minimas Europos Medienės laisvės aktas (Reglamentas 2024/1083), kuris nustato bendras taisykles dėl žiniasklaidos laisvės ir visuomeninės žiniasklaidos nepriklausomybės, bei ES valstybės pagalbos taisyklės, užtikrinančios, kad viešosios lėšos būtų paskirstytos laikantis ES taisyklių.
Rezoliucijoje taip pat remiamasi Lietuvos valstybinės audito tarnybos išvadomis, kuriose atskleidžiama neskaidrumo problema LRT viešuosiuose pirkimuose ir nepakankama atsakomybė. Akcentuojama būtinybė atlikti teisines reformas Lietuvoje, kad būtų sustiprinta LRT valdymo struktūra, užtikrintas politinio poveikio nebuvimas ir padidintas skaidrumas. Pabrėžiama, kad turi būti aiškiai atskirtos valdymo ir priežiūros funkcijos, o valdančioji taryba turi tapti aukščiausiu sprendimų priėmimo organu.
Be to, svarstoma, kaip galima pagerinti LRT finansavimo modelį ir užtikrinti, kad jis atitiktų ES valstybės pagalbos taisykles, kaip tai nurodė Europos Komisija ir Europos Teisingumo Teismas.
Paragino Lietuvą užbaigti reformas dėl LRT
Europos Parlamentas ragina Lietuvos vyriausybę tęsti teisėkūros darbus sprendžiant Nacionalinės audito tarnybos iškeltas problemas. Užtikrinama, kad įstatymų pakeitimai būtų suderinti su ES principais, ypatingą dėmesį skiriant skaidrumui, atsakomybei ir nepriklausomumui. Pabrėžiama svarba išlaikyti skaidrią ir įtraukią viešąją diskusiją su žiniasklaidos profesionalais ir pilietine visuomene dėl reformų pagrindo ir viešojo pasitikėjimo išsaugojimo. Tai esą padėtų pasiekti platesnį palaikymą ir užtikrinti reformų efektyvumą.
Rezoliucija taip pat pabrėžia viešosios žiniasklaidos vaidmenį demokratinėse visuomenėse. LRT, kaip viešasis transliuotojas, turi užtikrinti žiniasklaidos pluralizmą ir remti informuotą viešąją diskusiją. Norint išlaikyti šį vaidmenį, būtina, kad LRT veiktų nepriklausomai ir skaidriai, be politinio įsikišimo.
Galiausiai, Europos Parlamentas ragina užbaigti reformas, kad LRT taptų nepriklausoma nuo politinio poveikio ir galėtų išlaikyti savo svarbų vaidmenį demokratiniuose procesuose.
Žalimas: debatai Strasbūre – ne apie bausmę Lietuvai, o apie žiniasklaidos laisvę
Šia tema jau pasisakė ir buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas, europarlamentaras Dainius Žalimas. Anot jo, šiuo metu Strasbūre aktyviai vyksta debatai dėl mėginimų „užgrobti“ Lietuvos nacionalinį transliuotoją[2].
D. Žalimas pabrėžia, kad šie debatai nėra apie „kai kurių europarlamentarų prašymą nubausti Lietuvą“, kaip teigia kai kurie kritikai, o apie demokratijos, žmogaus teisių, teisės viršenybės ir laisvos žiniasklaidos gynimą.
„Iš tiesų šie debatai yra apie demokratijos, žmogaus teisių, teisės viršenybės ir laisvos žiniasklaidos gynimą. Ir jie yra apie tai, kaip mes laikomės mūsų pačių taisyklių, – esame ES dalis ir patys kuriame sau privalomas žiniasklaidos laisvės apsaugos taisykles.“ – teigia D. Žalimas.
Pasak europarlamentaro, svarbu suprasti, kad Lietuva, kaip ES dalis, turi laikytis pačių priimtų žiniasklaidos laisvės apsaugos taisyklių. Politikas akcentuoja, kad ši diskusija nėra apie atskirus „jie“ ir „mes“, bet apie bendras problemas, kurias reikia spręsti kartu kaip Europos Sąjungos nariams.
Juknevičienė: demokratiją turime ginti visomis priemonėmis
Kolegai pritarė ir Rasa Juknevičienė. Pasak politikės, šiandien Strasbūre vykstančiuose Europos Parlamento debatuose dėl „Bandymo perimti Lietuvos visuomeninį transliuotoją ir grėsmės demokratijai Lietuvoje“ būtina aptarti demokratijos, žmogaus teisių, teisės viršenybės ir laisvos žiniasklaidos klausimus[3].
R. Juknevičienė pabrėžė, kad Lietuva, būdama Europos Sąjungos nare, privalo laikytis demokratijos ir laisvos žiniasklaidos principų, o bandymai užvaldyti nacionalinį transliuotoją ir toleruoti tokius veiksmus yra nepriimtini.
Politikoje aktyviai dalyvaujanti europarlamentarė kritikavo tokius politikus kaip Kuolį ir A. Verygą, kurie, jos teigimu, nesuvokia, kad Lietuva yra matoma Europos Sąjungoje, ir jų veiksmai turi tarptautines pasekmes.
„Jeigu Kuolys ar Veryga mano, kad Lietuvos kiemas nėra matomas ES, tai jie yra arba manipuliatoriai, arba nesuvokia, kaip veikia ES.“ – rašė R. Juknevičienė.
Ji taip pat priminė apie vasario 2 d. vyksiantį LIBE komiteto posėdį dėl žiniasklaidos laisvės Lietuvoje, į kurį buvo atkreiptas dėmesys reaguojant į žurnalistų ir Europos transliuotojų sąjungos pranešimus apie šią problemą.
