Hanoverio savivaldybė nusprendė darželiuose anksti formuoti požiūrį į lytį ir šeimą, apeidama tėvus
Vokietijos miestas Hanoveris nusprendė iš perteklinio savivaldybės biudžeto skirti apie 11 tūkst. eurų vadinamosioms „queer knygų dėžėms“, kurios bus išdalintos miesto valdomiems darželiams. Šios dėžės skirtos vaikams, dar net nepasiekusiems mokyklinio amžiaus, ir jų tikslas – nuo pat ankstyvos vaikystės supažindinti su seksualine ir lytine „įvairove“.
Projektą inicijavo miesto komisaras seksualinės ir lytinės įvairovės klausimais Maximilianas Hornas kartu su „queer“ darbuotojų grupe. Iš viso daugiau nei 40 miesto darželių gaus po vieną dėžę, kurios vertė – apie 270 eurų. Kiekvienoje jų yra po 14 specialiai atrinktų vaikiškų knygų.[1]
Savivaldybė atvirai nurodo, kad vienas iš tikslų – parodyti šeimos modelius, kurie nėra „vadinamoji tradicinė tėvo, motinos ir vaiko šeima“. Taip pat siekiama akcentuoti skirtingus kūnus, negalias ir lyties raišką, nutolusią nuo įprastų normų.
Knygų turinys orientuotas į lytinės tapatybės ir homoseksualių santykių normalizavimą vaikams
Vokietijos žiniasklaida paviešino dalį knygų, kurios pateko į šias dėžes. Viena iš jų – „Teddy Tilly“, pasakojanti apie meškiuką Tomą, kuris nebenori būti berniuku ir nusprendžia tapti mergaite vardu Tilly. Leidėjas teigia, kad tai istorija apie „drąsą būti kitokiam“, toleranciją ir besąlyginę meilę.
Kita knyga – „Julian is a Mermaid“, skirta maždaug ketverių metų vaikams. Joje pasakojama apie berniuką, kuris mėgsta undines, persirenginėja ryškiais drabužiais ir dalyvauja lesbiečių vestuvėse. Visa tai pateikiama kaip įprasta ir savaime suprantama patirtis.
Dar vienas leidinys – „A Day in the Life of Marlon Bundo“, išleistas 2018 metais. Šioje knygoje du patinėliai triušiai nori susituokti, tačiau jiems priešinasi autoritariškas vabzdys, vaizduojamas kaip buvęs JAV viceprezidentas Mike’as Pence’as. Galiausiai veikėjai pakeičia lyderį, o porą sutuokia lesbietė katė. Kritikai šią knygą vertina kaip politinę satyrą, aiškiai nukreiptą prieš konservatyvias vertybes.
Kritika kyla dėl tėvų teisių ignoravimo ir ideologinio spaudimo ikimokykliniame amžiuje
Šis sprendimas sukėlė stiprią reakciją tiek politinėje erdvėje, tiek visuomenėje. Dešinioji partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) projektą pavadino skandalu ir „woke“ ideologijos brukimu patiems mažiausiems. Pasak partijos atstovų, ikimokyklinio amžiaus vaikai neturėtų būti supažindinami su lytinės tapatybės klausimais.
Žemutinės Saksonijos parlamento narė Vanessa Behrendt, AfD šeimos politikos atstovė, pareiškė ketinanti detaliai išanalizuoti kiekvieną rekomenduojamą knygą ir pareikalauti oficialaus atsakymo iš žemės valdžios. Jos teigimu, tokie sprendimai peržengia savivaldybės kompetencijos ribas ir pažeidžia tėvų teises.
V. Behrendt pabrėžė, kad vyresniems vaikams ar paaugliams galima kalbėti apie skirtingus gyvenimo pasirinkimus, tačiau darželinukams tokia informacija yra per sudėtinga ir klaidinanti. Anot jos, šie klausimai iš esmės turi likti šeimos, o ne savivaldybės darbuotojų rankose.
Savivaldybė gina projektą, nors lytinės ideologijos diegimas vyksta jau ne vienerius metus
Hanoverio miesto valdžia atmeta kritiką ir tvirtina, kad knygos esą neseksualizuoja vaikų, o tik skatina savęs priėmimą ir pagarbą skirtumams. Meras Belitas Onay, atstovaujantis Žaliųjų partijai, atvirai palaiko iniciatyvą ir laiko ją dalimi platesnės „įtraukios“ politikos.
Miesto atstovai taip pat pripažįsta, kad tai nėra pavienė akcija. Nuo 2018 metų visi darželių vadovai, o nuo 2020 metų – ir visi darbuotojų kolektyvai, buvo nuosekliai mokomi LGBTIQ temų, požiūrių ir pedagoginių metodų, susijusių su lytine ir seksualine įvairove.
Pasak savivaldybės, šios temos jau „tvirtai įtvirtintos“ miesto darželiuose. Kritikai tuo tarpu teigia, kad tai rodo sistemingą ir ilgalaikį ideologinį kryptingumą, vykdomą be realaus visuomenės sutikimo ir be aiškaus tėvų mandato.
Viešojoje erdvėje vis dažniau keliami klausimai dėl mokesčių mokėtojų pinigų ir vertybių krypties
Diskusijos apie Hanoverio darželius išplito socialiniuose tinkluose ir konservatyvioje žiniasklaidoje. Dalis komentatorių piktinasi ne tik turiniu, bet ir tuo, kad mokesčių mokėtojų pinigai skiriami projektams, kuriuos daugelis laiko ideologiškai šališkais ir nereikalingais.
Kritiškai nusiteikę stebėtojai pabrėžia, kad darželiai susiduria su realiomis problemomis – personalo trūkumu, infrastruktūros klausimais, vaikų priežiūros kokybe. Jų manymu, savivaldybė renkasi ne spręsti šias problemas, o investuoti į socialinės inžinerijos projektus.
Hanoverio atvejis vis dažniau minimas kaip pavyzdys platesniame Vakarų kultūriniame konflikte, kuriame susiduria tėvų teisės, tradicinės vertybės ir agresyviai stumiama progresyvi darbotvarkė, vis dažniau nukreipta net į pačius mažiausius visuomenės narius.
