Kai pagalba virsta žala: Lietuvoje bujoja institucinis smurtas prieš vaikus
Lietuvoje vis dažniau kalbama apie smurtą šeimoje, tačiau ne tik fizinį ar psichologinį – vis dažniau viešai nagrinėjama tema yra institucinė prievarta. Ši forma smurto pasireiškia tada, kai institucijos, turinčios apsaugoti vaikus ir šeimas, savo veiksmuose iš esmės priešingai kenkia tiems, kuriuos turėtų ginti. Šiuos klausimus atskleidžia visuomenininkė, Seimo narės Birutės Vesaitės patarėja Roberta Ažukaitė.
„Institucinis smurtas – tai situacija, kai sistema, vietoj pagalbos, ima žaloti šeimas ir vaikus“, – sako ji. Pasak Robertos, penkerius metus ji ir jos komanda tyliai fiksavo spragas vaikų teisių sistemoje, matydami, kaip dažnai socialinių paslaugų centrai ir vaikų teisių įstaigos nepadeda, o trukdo. Tuo laikotarpiu visuomenė dar nebuvo pasiruošusi išgirsti apie šią problemą, tad kalbėti garsiai buvo rizikinga.
„Neliečiama“: kaip organizacija padeda šeimoms kovoti su institucinėmis klaidomis
Pasak Robertos, problemos esmė dažnai slypi biurokratiniuose mechanizmuose. Pavyzdžiui, vienintelė tiesioginė apsauga moterims, patiriančioms smurtą artimoje aplinkoje, yra 14 dienų smurto artimoje aplinkoje orderis. Tačiau kas vyksta po šio laikotarpio, lieka neaišku: moteris dažnai neturi tolimesnės apsaugos, o agresyvus partneris gali vėl grįžti į namus. Šioje situacijoje veikia ir vaikų teisių aparatas, kuris, vietoje pagalbos, dažnai tampa priemone smurtautojui keršyti, paduodant melagingus skundus ar manipuliuojant procedūromis.
„Daugumą paslaugų gavėjų sudaro besiskiriančios šeimos – praktiškai 95 proc.“, – atkreipia dėmesį Roberta. Pasak jos, sistema dažnai atima vaikus iš normalių šeimų, o tikrųjų rizikų turinčioms šeimoms dėmesio skiriama mažai. Socialinių įgūdžių stokojančios šeimos dažnai sulaukia vien tik išvadų, pirštų rodymo, o ne realios pagalbos, kuri padėtų įgyti reikiamų gebėjimų.
Šią problemą spręsti ėmėsi organizacija „Nelečiama“, įkurta Robertos iniciatyva. Ji teikia konsultacijas tiek moterims, tiek vyrams, susiduriantiems su institucinės prievartos situacijomis. „Mes padedame suprasti, kaip veikia sistema, kokie yra teisiniai įrankiai, kaip galima išvengti neigiamų pasekmių vaikams ir šeimai“, – sako Roberta. Organizacija remiasi praktine patirtimi, medijuoja ginčuose ir konsultuoja dėl teisinių ir socialinių procedūrų, kurias dažnai nesupranta net patys advokatai.
Valstybės skaudulys: dingusios Ingos Salos ir jos dukrelės istorija
Viena iš ypač skaudžių Robertos minėtų istorijų – 2023 m. dingusi Inga Sala su trimete dukra. Pasak jos, valstybės institucijos nepajėgia efektyviai apsaugoti savo piliečių, o moterys dažnai lieka vienos, be realios pagalbos. „Tokiose situacijose moterys patiria ekstremalią psichologinę įtampą, nes net nesaugumo jausmas namuose gali tapti kasdienybe“, – komentuoja Roberta.
Pasak jos, sprendimas būtų teikti pagalbą tiesiog į namus, individualizuotai, vertinant kiekvienos šeimos poreikius. Tokiu būdu būtų galima išvengti vaikų atėmimo ir neigiamų psichologinių padarinių, kurie dažnai lydi institutinių sprendimų įgyvendinimą.
„Institucinis smurtas paliečia visų socialinių sluoksnių žmones“, – pabrėžia Roberta. Ji ragina nebijoti apie tai kalbėti ir fiksuoti netinkamus praktikos atvejus. Jos nuomone, Lietuva turi galimybę tapti pavyzdžiu kitoms šalims, parodant, kaip efektyviai spręsti šią problemą.
Iš tiesų, pasak ekspertės, Lietuva stovi ant institucinio smurto temos pertvarkos ribos. Reikia daugiau drąsos, daugiau informacijos ir aiškių praktinių įrankių, kad šeimos, patiriančios smurtą, galėtų tikėtis apsaugos ne tik nuo agresorių, bet ir nuo biurokratinių struktūrų, kurios vietoj pagalbos kartais tampa pačiu pavojingiausiu veiksniu.
Žiūrovams primename, kad laida „(NE)STANDARTAI“ rodoma 77TV Youtube kanale kiekvieną trečiadienį 19 val.
Pastaba: Pašnekovų ar vedėjų išsakytos nuomonės bei teiginiai jų laidose nebūtinai sutampa su 77 nuomone.
