Poligonu dalintųsi ir Lietuva, ir Lenkija?
Vos keli šimtai metrų nuo Lenkijos sienos Lietuvos Kapčiamiesčio apylinkėse planuojamas naujas karinis poligonas, tačiau Lenkija ne tik nesipriešina – ji svarsto galimybę juo draugiškai naudotis kartu. Tokią žinią pranešė Lenkijos gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas, pabrėždamas, kad šalis siekia stiprinti abipusį saugumą ir bendradarbiavimą su Lietuva.
Ministro teigimu, daugiau detalių bus aptarta po penktadienio susitikimo su Lietuvos kolega, o klausimą taip pat planuoja aptarti Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis. Kosiniakas-Kamyszas akcentavo, kad Lenkija nesiruošia trukdyti projektui – priešingai, mato galimybes bendroms pratyboms ir strateginiam planavimui regione[3].
Kapčiamiesčio poligonas numatytas Suvalkų koridoriaus zonoje ir užimtų apie 14,6 tūkst. hektarų. Ši teritorija laikoma strategiškai svarbia, todėl ji yra tinkamiausia vieta stiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus. Poligone vyktų tiek Lietuvos kariuomenės, tiek NATO sąjungininkų pratybos, o vienu metu treniruotis galėtų 3,5–4 tūkst. karių. Didesnės pratybos vyktų apie penkis kartus per metus ir truktų iki dešimties dienų, tuo tarpu mažesnės vyktų nuolat, užtikrinant nuolatinį pasirengimą.
Komentarai rodo, kad Lenkija žiūri į poligono steigimą ne kaip į grėsmę, o kaip į galimybę bendradarbiauti, stiprinant regioninį saugumą ir NATO buvimą Rytų Europoje. Tai atveria naujas perspektyvas abiem šalims koordinuoti karinius pajėgumus, kartu užtikrinti saugumą strategiškai svarbioje Suvalkų koridoriaus zonoje ir sustiprinti dvišalį karinį bendradarbiavimą.
Prezidentūra: sprendimas jau priimtas
Nepaisant gyventojų nepasitenkinimo ir prezidento vizito į Kapčiamiesčio seniūniją dialogui, jau penktadienį prezidento vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis pranešė, kad sprendimas dėl Kapčiamiesčio poligono jau priimtas Valstybės gynimo taryboje (VGT) ir planuojamas įgyvendinti iki 2030 metų. Pasak jo, politinis sprendimas bus įformintas atskiru įstatymu, nes laiko poligonui įrengti lieka nedaug[2].
Gruodį VGT nusprendė steigti brigados dydžio poligoną Lazdijų savivaldybėje, o Tauragės poligonas bus išplėstas į Jurbarko savivaldybę, praktiškai padidinant jo teritoriją dvigubai. Prezidento patarėjas pabrėžė, kad poligonų steigimas turėtų teikti naudą savivaldybėms, kurių teritorijose jie įsikurs.
Šias garantijas užtikrina spalį pasirašytas bendradarbiavimo susitarimas tarp Krašto apsaugos ministerijos (KAM) ir Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA), numatantis naudos paketą savivaldybėms, kuriose jau yra arba bus įsteigti kariniai poligonai.
90 proc. gyventojų pasisako prieš karinį poligoną
Tuo tarpu ketvirtadienį Kapčiamiestyje apsilankė prezidentas G. Nausėda su Vyriausybės nariais, kai miestelyje kilo aštrios diskusijos dėl planuojamo karinio poligono. Gyventojai reiškė nepasitenkinimą triukšmu, gamtos pažeidimais bei sodybų ir verslų likimu, o prie bendruomenės namų skambėjo šūkiai „Poligonui – ne!“[3].
Prezidentas aiškino, kad poligonas reikalingas valstybės saugumui, o Kapčiamiesčio vieta pasirinkta dėl strateginės padėties ir didelės valstybės žemės. Planuojama išpirkti 13 sodybų, miško kirtimai būtų minimalūs, o didesnės pratybos vyktų tik kelis kartus per metus. Apklausos rodo, kad apie 90 % gyventojų nepritaria poligono statybai.
Krašto apsaugos ministerija žada kompensacijas už didesnę nei rinkos kainą, vertinant ir moralinę žalą. Poligonas užims apie 14,6 tūkst. hektarų su beveik 2 tūkst. privačių sklypų, daugiausia miško. Dalies savininkų laukia galimybė pasirinkti – likti ar parduoti turtą. Karių vadas Raimundas Vaikšnoras pabrėžia tiesioginį dialogą su gyventojais, siekiant sumažinti neigiamą poveikį, o ministerija sausio viduryje pradeda individualias konsultacijas. Vietos įtampa išlieka didelė, tad diskusijos dėl poligono tikriausiai tęsis dar ilgai.
