K. Budrio teigimu, Lietuva neturėtų apsiriboti tik savo regiono saugumu
Vašingtonui tęsiant pareiškimus dėl Grenlandijos, o Europos valstybėms stiprinant karinį buvimą Arktyje, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad Lietuva taip pat turėtų svarstyti savo dalyvavimą tokiose pratybose. Pasak jo, Lietuvos saugumo politika niekada nebuvo orientuota vien tik į rytines sienas ar Baltijos jūrą.
„Mes tikrai turėtume apsvarstyti. Galų gale, bus ir šios pratybos, po to sekančios pratybos ir kalbėsime apie ciklą pratybų. Lietuvos dėmesys, kalbant su sąjungininkais, niekada nebuvo orientuotas tik į mūsų sieną, tik į Suvalkų koridorių, tik į Baltijos jūrą“, – LRT radijui penktadienį sakė K. Budrys.[1]
Ministro teigimu, NATO saugumas yra nedalomas, todėl Lietuvos atsakomybė neapsiriboja vien geografiniu artumu. Jis pabrėžė, kad kaip rytinio Europos regiono saugumas yra viso Aljanso reikalas, taip ir kiti NATO regionai yra svarbūs Lietuvai.
Ministras pabrėžia, kad Lietuva NATO turi prisidėti realiais pajėgumais
Kalbėdamas apie praktinį įsitraukimą, K. Budrys akcentavo, kad Lietuva privalo dalyvauti NATO veiklose pagal savo galimybes ir turimus pajėgumus. Pasak jo, tai neturėtų būti vien politinis pareiškimas, o realus indėlis, derinamas su sąjungininkais.
„NATO erdvėje Lietuva privalo dalyvauti vienais ar kitais pajėgumais. (…) Mes turime savo indėlį, kurį galime pasiūlyti. Tai aš manau, kad tai privalo būti darbotvarkėje, jeigu tik tai yra toks poreikis. Žinoma, konsultuojantis su sąjungininkais ir žiūrint, kaip tai būtų efektyvu padaryti“, – teigė užsienio reikalų ministras.
Jis taip pat pažymėjo, kad kalbama būtent apie pratybas, o ne apie nuolatinį dislokavimą ar politinius sprendimus. „Kalbama apie pratybas. Manau, kad tie rutininiai būdai, kaip yra derinama, kaip kurios šalys įsitraukia į pratybas, ir vyks“, – sakė K. Budrys.
Grenlandijos klausimas paaštrėjo po Donaldo Trumpo pareiškimų
Pastaruoju metu Grenlandija tapo jautria geopolitine tema po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas dar kartą viešai pareiškė pretenzijas į Danijai priklausančią salą. Sausio 4 dieną interviu žurnalui „The Atlantic“ jis teigė, kad „mums tikrai reikia Grenlandijos, būtinai“.
Reaguodama į šiuos pareiškimus, Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen pareiškė, kad Jungtinės Valstijos „visiškai neturi teisės“ aneksuoti jokios Danijos karalystės dalies. Ji taip pat paragino JAV „nutraukti grasinimus istoriškai artimai sąjungininkei ir kitai šaliai bei žmonėms, aiškiai pasakiusiems, kad jie nėra parduodami“.
Tuo metu JAV administracija pabrėžia Grenlandijos strateginę reikšmę, argumentuodama, kad mineralų turtinga sala yra itin svarbi JAV nacionaliniam saugumui, ypač augant Rusijos ir Kinijos aktyvumui Arktyje. Šiame kontekste Vokietija, Prancūzija, Švedija, Norvegija, Suomija ir Nyderlandai jau paskelbė siunčiantys karinį personalą, kuris šiemet pradės ruoštis didesnėms pratyboms Grenlandijoje.
