Įsigaliojus MiCA reglamentui, Lietuvoje veikti liko tik trys licencijuoti kriptoturto paslaugų teikėjai
Nuo 2026 m. sausio 1 d. Europos Sąjungos Kriptoturto rinkų reglamentas (MiCA) pradėjo galioti visu mastu, o Lietuvoje baigėsi daugiau nei metus trukęs pereinamasis laikotarpis. Per jį kriptoturto paslaugų teikėjai turėjo gauti MiCA nustatytą licenciją, jei norėjo toliau teisėtai veikti Lietuvos ir visos ES rinkose. Pasibaigus šiam laikotarpiui, kriptoturto paslaugų rinka šalyje susitraukė iki kelių veikiančių subjektų.
Lietuvos banko ir Registrų centro duomenimis, per pereinamąjį laikotarpį iš oficialių registrų buvo išbraukta daugiau nei 300 juridinių asmenų žymų. Išregistruota 320 virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ir 316 depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus žymų.[1]
Šiuo metu kriptovaliutų paslaugas Lietuvoje legaliai gali teikti tik trys bendrovės: „Robinhood Europe“, „Nuvei Liquidity“ ir „Decentralized“, veikianti „Coingate“ vardu.
MiCA režimas reiškia, kad kriptoturto paslaugų teikėjai nuo šiol laikomi lygiaverčiais finansų rinkos dalyviais. Jiems taikomi aukšti kapitalo pakankamumo, vidaus kontrolės, rizikos valdymo ir skaidrumo reikalavimai, kurių didžioji dalis iki šiol Lietuvoje veikusioms įmonėms tapo neįveikiama riba.
„Binance“ vardu veikianti „Bifinity“, viena didžiausių mokesčių mokėtojų Lietuvoje, liko be MiCA licencijos
Tarp MiCA licencijos Lietuvoje negavusių bendrovių yra ir su didžiausia pasaulyje kriptovaliutų birža „Binance“ siejamas padalinys UAB „Bifinity“. Lietuvos banko teigimu, nei „Bifinity“, nei pati „Binance“ neturi MiCA reglamente nustatyta tvarka išduotos licencijos, todėl negali teikti kriptoturto paslaugų Lietuvoje kaip licencijuoti subjektai.
Tai nereiškia visiško „Binance“ pasitraukimo iš Europos rinkos. Platformos paslaugos naudotojams ir toliau teikiamos per kitose ES valstybėse registruotas bendroves, turinčias licencijas arba notifikuotas veikti visoje Sąjungoje. Tačiau veikla per Lietuvoje registruotą juridinį asmenį šiuo metu yra apribota.
Finansiniu požiūriu „Bifinity“ iki 2025 metų pabaigos buvo viena reikšmingiausių kriptoturto sektoriaus bendrovių Lietuvoje. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, nuo 2022 metų pradžios iki 2025 metų pabaigos bendrovė į valstybės biudžetą sumokėjo beveik 111 mln. eurų mokesčių.[2]
2022 metais ši suma siekė apie 42–45 mln. eurų, 2023 metais – apie 9,2 mln. eurų, 2024 metais – 27,6 mln. eurų, o 2025 metų sausio–lapkričio laikotarpiu – apie 31,5 mln. eurų. Šie skaičiai rodo, kad „Bifinity“ buvo ne tik kriptoturto sektoriaus dalyvė, bet ir vienas stambiausių mokesčių mokėtojų Lietuvoje, pagal metines įmokas dažnai lenkusi dalį tradicinių finansų rinkos įmonių.
Didžiausios pasaulyje kriptobiržos mastas kelia klausimą dėl Lietuvos pasirinktos krypties
„Binance“ mastas gerokai viršija Lietuvos rinką. Tai didžiausia kriptovaliutų birža pasaulyje, aptarnaujanti dešimtis milijonų naudotojų ir generuojanti milžiniškas prekybos apimtis, kurios kasdien siekia milijardus JAV dolerių. Pagal likvidumą ir naudotojų skaičių ji konkuruoja su tokiais rinkos vardais kaip „Coinbase“ ar „Kraken“ ir laikoma globalios kriptoturto infrastruktūros dalimi.
Lietuvos atveju MiCA įgyvendinimas kelia platesnį klausimą apie šalies vaidmenį kriptoturto ir finansinių technologijų sektoriuje. „Bifinity“ buvo ne tik mokesčių mokėtoja, bet ir aukštos kvalifikacijos darbo vietas kurianti bendrovė. 2024 metais joje dirbo 15 darbuotojų, kurių vidutinis atlyginimas siekė apie 5 900 eurų bruto, o įmonės pajamos per metus sudarė apie 124 mln. eurų, pelnas – daugiau nei 62 mln. eurų.
Po pereinamojo laikotarpio pabaigos situacija išlieka atvira. „Binance“ atstovai viešai teigia siekiantys MiCA licencijos ir bendradarbiaujantys su reguliavimo institucijomis, tačiau kol kas neatskleidžia, ar licencijos bus siekiama būtent Lietuvoje. Tuo pat metu Lietuvos bankas nurodo gavęs daugiau nei šimtą paraiškų dėl MiCA licencijų, iš kurių dalis dar vertinamos.[3]
Tai leidžia daryti išvadą, kad kriptoturto paslaugų rinka Lietuvoje šiuo metu yra stipriai susitraukusi, tačiau ateityje gali plėstis tik tuo atveju, jei į šalį ateis realiai veikti pasirengę, aukštus reguliacinius reikalavimus atitinkantys rinkos dalyviai.
