Šildymo sąskaitos tampa kasdienio nerimo šaltiniu
Kaunietė Inga sako, kad pastaruoju metu vis dažniau pagauna save lyginančią ne kainas parduotuvėse, o šildymo sąskaitas. Gyvenimas mieste, net ir įprastame bute, tampa vis brangesnis, o šaltasis sezonas šį jausmą tik sustiprina.
Šildymas ir kitos paslaugos pamažu virsta tema, kurią aptaria kaimynai, draugai ir socialinių tinklų bendruomenės. Moteris sako, kad nesupranta kodėl taip stipriai keičiasi kainos už šildymą ir kaip žinoti ar tai lemia pastatų renovacijos, mikrorajonai ar kiti dalykai. Tai tampa svarbu ieškant būsto.
Socialiniuose tinkluose žmonės dalijasi skirtingomis sumomis, ir stebisi, kad moka skirtingas sumas gyvendami panašaus dydžio būstuose.[1] Vienas žmogus rašo, kad už 65 kv. metrų renovuotą butą moka 19,50 euro. Kitas dalijasi šildymo sąskaita už 52 kv. metrų būstą, kuri siekė 114 eurų, o dar vienas komentatorius nurodo, kad už 50 kv. metrų buto šildymą teko sumokėti 81 eurą.
Kaune gyvenantys žmonės mini ir 69 kv. metrų butus, kurių šildymas kainavo apie 114 eurų. Skirtumus lemia ir tai kokią šilumą namuose mėgsta gyventojai: vieni sako, kad laiko 18 laipsnių temperatūrą, o kitų komfortui reikia ir 22 laipsnių pagal Celsijų. Kinta ir šildymo tipas, nes vieni šildosi dujų pagalba, kiti elektros.
Yra ir tokių atvejų, kai už 46 kv. metrų renovuotą butą sumokama apie 45 eurus, tačiau prie šios sumos prisideda papildomi apie 100 eurų renovacijos mokesčiai. Kai kurie žmonės pabrėžia, kad net ir sumokėjus daugiau, butuose ne visada buvo šilta – teko naudoti papildomus šildymo sprendimus.
Tokie skaičiai, anot Ingos, kelia daugiau klausimų nei atsakymų. Skirtingi šildymo būdai, namų būklė ar vieta ne visada paaiškina, kodėl už panašaus dydžio būstus mokamos sumos skiriasi kelis kartus.
Žvilgsnis į sausį kelia dar daugiau klausimų ir nerimo
Daugelis komentaruose sutaria dėl vieno – sausio sąskaitos gali būti dar nemalonesnės. Gruodis buvo tarsi įžanga, o tikrasis išbandymas, anot žmonių, dar priešakyje. Tai ypač jaučiasi tiems, kurie moka ne tik už šildymą, bet ir už renovaciją ar kitas su būstu susijusias išlaidas.
Po naujųjų metų sulaukėme itin didelių šalčių, tad namuose norėjosi gyventi šilčiau ir šildymo sąskaitose tai turėtų atsispindėti. Jei lauke temperatūra ilgiau laikosi apie –15 °C ar žemiau, šilumos suvartojimas paprastai padidėja apie 15–30 %, palyginti su vidutiniu žiemos mėnesiu. Tai, žinoma, priklauso ir nuo šildymo tipo, bet mokėti teks tikrai daugiau nei už gruodį. To skaitytoja ir baiminasi, nes gruodžio sąskaita už 56 kv. metrų renovuoto buto šildymą buvo 100 eurų.
Inga pastebi, kad šildymo sąskaitos ima daryti įtaką kasdieniams sprendimams – žmonės svarsto, kiek šildyti būstą, ar verta laikyti aukštesnę temperatūrą, ar taupyti komforto sąskaita ir geriau daugiau apsirengti. Gyvenimas bute ir dideliame mieste anksčiau atrodė kaip savaime suprantamas dalykas. Tačiau dabar tampa labiau finansiniu iššūkiu.
Šios diskusijos rodo ne tik skirtingas sąskaitas, bet ir bendrą nerimą dėl augančių gyvenimo kaštų. Kol vieni ieško būdų, kaip sutaupyti, kiti tiesiog stebi ir lygina, bandydami suprasti, ko tikėtis artimiausiais mėnesiais.
