Kova dėl Arkties: Kinija atmeta „grėsmės“ naratyvą, Vakarai kalba apie strateginius tikslus
Kinijos valstybinis laikraštis „Global Times“ tvirtina, kad Vakarų žiniasklaidoje ir politiniuose pareiškimuose nuolat eskaluojama vadinamoji „Kinijos grėsmė Arktyje“ yra bandymas klaidinti visuomenę. Leidinio teigimu, Kinijos moksliniai tyrimai ir laivybos veikla Arktyje sąmoningai vaizduojami kaip turintys karinių tikslų, nors Kinija regione neturi jokio karinio dislokavimo.
Pasak „Global Times“, tuo pat metu ignoruojamas faktas, kad realūs kariniai pajėgumai Arktyje yra telkiami būtent JAV ir jų sąjungininkų. Redakcija pabrėžia, jog Kinija daugiau nei tris dešimtmečius vykdo Arkties mokslinius tyrimus laikydamasi tarptautinių sutarčių, viešai skelbia surinktus duomenis ir bendradarbiauja su Arkties valstybėmis bei tarptautinėmis organizacijomis.
„Global Times“ akcentuoja, kad Kinijos veikla orientuota į klimato kaitos, ekologijos ir aplinkos apsaugos klausimus, o ne į karinę konkurenciją. Leidinio vertinimu, kaltinimai Kinijai esą ji siekia „karinio dominavimo“, „resursų grobstymo“ ar „taisyklių laužymo“ yra paremti Šaltojo karo mąstysena ir hegemonine logika.
„Global Times“ taip pat primena, kad Arktis nėra vien tik aštuonių Arkties valstybių vidaus reikalas. Be teritorinių vandenų, regione egzistuoja atviros jūros ir tarptautinis jūros dugnas, kuriuose, pagal tarptautinę teisę, teisėtą veiklą gali vykdyti ir ne Arkties valstybės. Leidinio teigimu, Kinija, kaip viena arčiausiai Arkties rato esančių valstybių, turi teisę užsiimti moksline veikla, laivyba, kabelių tiesimu ir išteklių tyrimais tarptautinėse zonose, o jos dalyvavimas tokiose struktūrose kaip Arkties taryba grindžiamas bendradarbiavimo, o ne konfrontacijos principu.
Pekinas perspėja JAV dėl Grenlandijos ir ragina laikytis tarptautinės teisės Arktyje
Kinijos oficiali pozicija pastarosiomis dienomis buvo išreikšta ir diplomatiniais pareiškimais, reaguojant į JAV prezidento Donaldo Trumpo pasisakymus apie galimą Grenlandijos perėmimą. Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Mao Ning pareiškė, kad visų valstybių teisės ir laisvės vykdyti teisėtą veiklą Arktyje turi būti gerbiamos, o Jungtinės Valstijos neturėtų naudotis kitomis šalimis kaip pretekstu siekiant „savanaudiškų tikslų“.
Pasak Mao Ning, tarptautiniai santykiai Arktyje turi būti reguliuojami pagal Jungtinių Tautų Chartijos principus. Kinija pabrėžia, kad vienašališki teritoriniai ar strateginiai veiksmai gali destabilizuoti trapų regiono balansą. Šie pareiškimai nuskambėjo po to, kai D. Trumpas vėl viešai iškėlė Grenlandijos strateginę reikšmę JAV saugumui, argumentuodamas jos geografine padėtimi tarp Šiaurės Amerikos ir Europos bei augančia Arkties laivybos ir karinių maršrutų svarba.
Kinijos pusė taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Grenlandija yra autonominė Danijos Karalystės teritorija, o bet kokie bandymai keisti jos statusą be vietos ir Danijos valdžios sutikimo pažeistų tarptautinę teisę. Pekinas nuosekliai teigia, jog Arktis neturėtų tapti didžiųjų valstybių geopolitinių ambicijų įkaite, o Kinijos vaidmuo regione esą apsiriboja teisėta moksline, ekonomine ir logistine veikla.
„Global Times“ šį JAV ir Grenlandijos klausimą tiesiogiai sieja su „Kinijos grėsmės“ naratyvu, teigdami, kad Vašingtonas, eskaluodamas Kinijos ir Rusijos vaidmenį Arktyje, siekia nukreipti dėmesį nuo savo pačios karinio plėtimosi ir strateginių planų, įskaitant Grenlandijos pavertimą pažangia karine baze prieš Maskvą ir Pekiną.
NATO ir JAV Arktyje mato augančią strateginę konkurenciją
Vakarų šalyse ir NATO struktūrose Arkties situacija vertinama gerokai atsargiau. NATO vyriausiasis sąjungininkų pajėgų Europoje vadas generolas Alexusas Grynkewichas viešai pareiškė, kad Rusijos ir Kinijos veikla Arktyje nėra vien mokslinė. Jo teigimu, abiejų šalių laivai ir ledlaužiai vykdo batimetrinius jūros dugno tyrimus, kurie gali būti naudojami povandeninių laivų navigacijai, jūrinių „siaurųjų vietų“ identifikavimui ir povandeninių kabelių ar sensorių tinklų planavimui.
Generolas pabrėžė, kad Rusija ir Kinija vis dažniau rengia bendrus patruliavimus šiauriau Aliaskos ir netoli Kanados, nors tiesioginės karinės grėsmės šiuo metu NATO nemato, iš dalies dėl Rusijos įsitraukimo Ukrainoje. Vis dėlto Vakarų kariniai analitikai teigia, kad ilgalaikėje perspektyvoje Arktis tampa svarbia strategine erdve, kurioje persipina karinis saugumas, kritinė infrastruktūra ir nauji jūrų keliai.
JAV ir NATO pareigūnai taip pat atkreipia dėmesį į Grenlandijos reikšmę – saloje veikia Pitufiko kosminė bazė, atliekanti raketų perspėjimo, kosmoso stebėjimo ir Arkties operacijų funkcijas. Dėl tirpstančio ledo Arkties vandenys tampa vis labiau prieinami, o tai didina tiek ekonominį, tiek karinį regiono patrauklumą. NATO pastaraisiais metais stiprina Arkties stebėseną, infrastruktūrą ir pajėgumus, argumentuodama būtinybe apsaugoti povandeninius kabelius, jūrų kelius ir Aljanso šiaurinius flangus.
Taigi Arktis šiandien tampa erdve, kurioje susiduria skirtingi pasakojimai: Kinija ir „Global Times“ kalba apie iškraipytą grėsmės vaizdavimą ir teisėtą dalyvavimą, o Vakarai ir NATO – apie augančią strateginę konkurenciją ir būtinybę būti pasirengusiems galimiems saugumo iššūkiams.
