Mauricas: Lietuva pasiekė „vieno vaiko“ realybę – per dešimtmetį gimstamumas smuko perpus
Lietuva susiduria su itin gilia demografine krize – gimstamumas šalyje pasiekė istoriškai žemą lygį. „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas naujausius duomenis vadina demografine savižudybe. 2025 metais Lietuvoje gimė apie 17,5 tūkst. vaikų, kai prieš dešimtmetį šis skaičius siekė 30 tūkst., o suminis gimstamumo rodiklis nukrito iki 1,0. Toks lygis reiškia, kad vidutiniškai viena moteris per gyvenimą pagimdytų tik vieną vaiką, nors natūraliai kartų kaitai palaikyti būtinas 2,1 rodiklis.
Gimstamumas mažėja visose šalies vietovėse, tačiau ryškiausias nuosmukis fiksuojamas kaimiškose teritorijose. Dar prieš dešimtmetį kaime gimstamumo rodiklis buvo pakilęs iki 1,8, o Žemaitijos regionuose – Tauragės ir Telšių apskrityse – siekė beveik 1,9, tačiau per pastaruosius penkerius metus smuko iki 1,0[1].
Situaciją dar labiau paaštrina jaunų žmonių migracija į didmiesčius, dėl kurios mažesnėse savivaldybėse sparčiai mažėja potencialių tėvų, o gimusių vaikų skaičius kai kur per dešimtmetį sumažėjo daugiau nei perpus.
Paradoksas: Vilniuje jaunų ir pasiturinčių daug, bet gimstamumas krito
Nerimą kelia ir didžiųjų miestų padėtis, ypač Vilnius. Sostinėje, kur gyvena daugiausia jaunų ir finansiškai stipresnių žmonių, gimstamumo rodiklis per dešimtmetį taip pat sumažėjo nuo 1,5 iki 1,0.
Ekonomistas Ž. Mauricas svarsto, kodėl net ir palankesnėmis sąlygomis gyvenantys gyventojai vis rečiau ryžtasi turėti vaikų – galimą įtaką gali daryti brangus būstas, vaikų ugdymo įstaigų trūkumas, pasikeitę prioritetai ar didėjantis nesaugumo jausmas.
Pasak Ž. Maurico, gimstamumo mažėjimas yra pasaulinė tendencija – rodikliai sparčiai krenta tiek Europoje, tiek Azijoje, o dėl to pasaulio gyventojų skaičius šiame šimtmetyje gali pradėti mažėti. Lietuvai, ekonomisto teigimu, teks rinktis tarp mažėjančio gyventojų skaičiaus, didėjančios imigracijos arba bandyti rasti subalansuotą sprendimą. Todėl jau dabar būtina kurti aiškią ir tvarią imigracijos bei demografinę strategiją, kad ateityje būtų išvengta ekonominės stagnacijos ir visuomenės senėjimo naštos.
2025 m. Lietuvoje gimė perpus mažiau nei mirė
Savo ruožtu 77.lt kreipėsi į Valstybinę duomenų agentūrą (VDA) su prašymu pateikti 2025 metų duomenis apie gimstamumą, mirtingumą, santuokų bei skyrybų skaičių Lietuvoje.
Pateikti išankstiniai duomenys tikrai nenudžiugino – mat vien per pernai metus gimė 17 460 gyvų kūdikių, tačiau mirė dvigubai daugiau – net 36 869 asmenys.
Santuokų skaičius taipogi neprivertė nusiteikti optimistiškai – skaičiuojama vos 13 157 sudarytų santuokų. Tuo tarpu santuokų skaičius kaipmat sumenko prieš skyrybų, kurių, išankstiniais duomenimis, 2025-aisiais buvo net 7 291.
Ant plauko – ir Lietuvos ekonominė ateitis?
Lietuvos ekonomikos augimą vis labiau riboja ne investicijų ar idėjų stoka, o mažėjantis žmonių skaičius. Lietuvos ekonomikos potencialo tyrimo pirmojoje sesijoje skirtingų sričių lyderiai pabrėžė, kad darbo jėgos trūkumas, emigracija ir senėjanti visuomenė tampa esminėmis kliūtimis šalies raidai[2].
Advokatų kontoros „Tegos“ vykdomasis partneris Vilius Bernatonis atkreipė dėmesį, jog prognozuojama, kad 2050 metais Lietuvoje gyvens apie 2,2 mln. žmonių, o tai reiškia, kad ateityje gali nebebūti kam kurti ir prižiūrėti net pažangiausių technologijų, paslaugų ar socialinės infrastruktūros.
Diskusijos dalyviai sutarė, kad tradicinis ekonomikos augimo modelis, paremtas pigia darbo jėga ar ilgesnėmis darbo valandomis, Lietuvai nebeveikia. ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius Dalius Misiūnas pabrėžė, jog optimistinės šalies ateities vizijos susiduria su demografine krize, geopolitinėmis rizikomis ir mažėjančiu produktyvumu, todėl būtina ieškoti naujų sprendimų.
Pasak verslo atstovų, vienintelė reali kryptis – didinti našumą, gerinti vadybą ir aktyviai taikyti technologijas bei dirbtinį intelektą, nes, kaip apibendrino Vladas Algirdas Bumelis, Lietuva gali rinktis tik tarp darbo „daugiau“ arba „protingiau“.
