Kas atsako už padarytą žalą?
Vienas neatsargus veiksmas ar netikėtas vamzdžio gedimas gali virsti tūkstantiniais nuostoliais. O kai nelaimė nutinka nuomojamame būste, dažnai kyla klausimas – kas už viską turės sumokėti: buto savininkas ar nuomininkas?
Vieno atsakymo visoms situacijoms nėra. Finansinė atsakomybė priklauso nuo to, dėl ko kilo žala ir kokiomis aplinkybėmis ji buvo padaryta[1].
„Įvykus žalai nuomojamame būste, svarbu pirmiausia nustatyti, dėl ko ji kilo. Viena situacija, jei, pavyzdžiui, bendro naudojimo vamzdis trūksta dėl nusidėvėjimo ar techninio gedimo, visai kita – jei nuomininkas dėl neatsargumo užlieja butą ar kaimynus. Nuo įvykio aplinkybių priklauso ir tai, kam gali tekti finansinė atsakomybė“, – paaiškina Gediminas Pakeltis, „Swedbank“ draudimo produktų platinimo vadovas.
Tokios nelaimės nėra retos. „Swedbank“ duomenimis, praėjusiais metais vandens padaryta žala sudarė apie 35 proc. visų bendrovėje registruotų būsto draudimo įvykių. Vidutinė išmoka siekė apie 1,5 tūkst. eurų, o didžiausi nuostoliai viršijo 85 tūkst. eurų.
Žalos priežastys įvairios – nuo trūkusių vamzdžių ir nesandarių jungčių iki sugedusios buitinės technikos ar pačių gyventojų neatsargumo. Todėl dar prieš išnuomojant būstą verta aiškiai sutarti, kas už kokias situacijas atsakys.
Draudimas gali apsaugoti ne tik būstą
Pasirašant nuomos sutartį daugiausia dėmesio dažnai tenka kainai, užstatui ar komunaliniams mokesčiams, tačiau ne mažiau svarbu iš anksto apsibrėžti, kokios pareigos tenka savininkui, o kokios – nuomininkui. Tai gali sumažinti ginčų tikimybę, jei vėliau tektų spręsti žalos atlyginimo klausimus.
„Nuomos sutartyje daug dėmesio paprastai skiriama kainai, užstatui ar komunaliniams mokesčiams, tačiau atsakomybės klausimus taip pat pravartu aptarti dar prieš perduodant būsto raktus. Tuomet įvykus žalai abi pusės aiškiau žino savo pareigas“, – sako G. Pakeltis.
Būsto draudimas Lietuvoje nėra privalomas, todėl juo gali pasirūpinti tiek savininkas, tiek nuomininkas. Jei nukenčia pats būstas, išmoka paprastai tenka jo savininkui. Tačiau draudimo apsauga gali apimti ir bute esančius daiktus.
Jeigu pasirinktas namų turto draudimas, gali būti atlyginama žala ir nuomininko turtui – pavyzdžiui, kompiuteriui, televizoriui ar kitai technikai. Tokiu atveju gali tekti pateikti įrodymus, kad sugadintas daiktas priklausė būtent nuomininkui. Tam gali praversti pirkimo dokumentai ar nuomos sutartyje užfiksuotas daiktų sąrašas.
Svarbu nepamiršti kaimynų ir prarastų pajamų
Dar viena rizika – žala aplinkiniams. Jei dėl nuomininko veiksmų užliejamas kaimynų butas ar sugadinamas jų turtas, svarbus tampa civilinės atsakomybės draudimas.
Tačiau vien tai, kad būstas yra apdraustas, dar nereiškia, kad apsauga automatiškai galioja ir jame gyvenančiam nuomininkui. Todėl būtina pasitikrinti, kieno civilinė atsakomybė įtraukta į draudimo sutartį ir kokios konkrečios rizikos yra apdraustos.
Nuostolių gali patirti ir pats savininkas. Jei po gaisro, vandentiekio avarijos ar kitos nelaimės būste kurį laiką neįmanoma gyventi, jis gali netekti nuomos pajamų. Priklausomai nuo pasirinkto draudimo, tam tikrais atvejais tokios negautos pajamos taip pat gali būti kompensuojamos.
Todėl prieš perduodant būsto raktus verta aiškiai aptarti ne tik kainą ar užstatą, bet ir atsakomybės ribas bei draudimo sąlygas. Tai gali gerokai palengvinti situaciją, jei nuomojamame būste nutiktų nelaimė.
