Paveldėjimo mokesčio Jungtinėje Karalystėje reforma: iki 2030 metų kasmet po naują etapą
Paveldėjimo mokestis JK atsirado daugiau nei prieš šimtą metų ir iš pradžių buvo skirtas tik labai dideliems turtams. Iš pradžių šis mokestis buvo taikomas tik labai turtingoms šeimoms ir turėjo aiškų tikslą – mažinti didžiulius turtinius skirtumus visuomenėje bei papildyti valstybės biudžetą. Ilgą laiką paveldėjimo mokestis palietė tik nedidelę gyventojų dalį, todėl dauguma žmonių su juo susidurdavo tik teoriškai. Tačiau laikui bėgant, kylant nekilnojamojo turto kainoms ir nesikeičiant neapmokestinamoms riboms, paveldėjimo mokestis pamažu tapo aktualus vis platesniam šeimų ratui.
Nuo 2025 metų balandžio Jungtinė Karalystė pradėjo didelius paveldėjimo mokesčio pakeitimus. Paprastai tariant, valstybė keičia taisykles taip, kad paveldėjimo mokestis būtų skaičiuojamas pagal tai, kur žmogus realiai gyveno, o ne pagal tai, kur jis buvo „prirašytas“. Dėl šių pokyčių vis daugiau žmonių susidurs su tuo, kad jų palikimas bus apmokestintas.
Paveldėjimo mokestis JK, kaip ir anksčiau siekia 40 procentų. Jis mokamas tik nuo tos palikimo dalies, kuri viršija nustatytas neapmokestinamas sumas. Šiuo metu be mokesčių galima perduoti iki 325 tūkst. svarų, o jei paliekamas būstas vaikams ar anūkams – dar papildomus 175 tūkst. svarų. Šios sumos jau yra „užšaldytos“ ir, pagal dabartinius sprendimus, nesikeis bent iki 2031 metų. Tai reiškia, kad namai brangsta, o neapmokestinamos ribos stovi vietoje, todėl vis daugiau šeimų paveldėdamos būstą turi mokėti mokestį.[1]
Iki reformos paveldėjimo mokestį tekdavo mokėti tik nedidelei daliai žmonių – maždaug 4–5 procentams iš visų, gaunančių palikimą. Pagal prognozes ši dalis jau didėja ir 2025–2026 metų laikotarpiu sieks apie 6 procentus. Prognozuojama ir, kad iki 2030 metų paveldėjimo mokestį gali tekti mokėti jau kas dešimtam palikimą gavusiam asmeniui. Valstybė iš šio mokesčio jau dabar surenka apie 6 mlrd. svarų per metus ir tikisi, kad per artimiausius metus ši suma dar labiau išaugs.
Nuo 2025 metų panaikinta „non-dom“ išimtis – apmokestinamas ir užsienyje esantis turtas
Vienas svarbiausių pokyčių įsigaliojo 2025 metų balandį. Nuo tada nebežiūrima, ar žmogus buvo laikomas „užsieniečiu mokesčių prasme“. Dabar svarbiausia – kiek metų žmogus realiai gyveno Jungtinėje Karalystėje. Jei per pastaruosius 20 metų jis čia gyveno bent 10 metų, valstybė jį laiko ilgalaikiu gyventoju.
Tai reiškia, kad tokio žmogaus palikimas apmokestinamas ne tik JK, bet ir užsienyje esančio turto atžvilgiu – pavyzdžiui, jei jis turi būstą, santaupų ar investicijų kitoje šalyje. Tie, kurie JK gyveno trumpiau, ir toliau moka mokestį tik nuo JK esančio turto.[2]
Svarbu ir tai, kad net išvykus iš JK mokestis neišnyksta iš karto. Jei žmogus šalyje gyveno ilgai, jo palikimas dar kelerius metus po išvykimo gali būti apmokestinamas. Kuo ilgiau gyventa JK, tuo ilgiau galioja ši taisyklė – nuo trejų iki dešimties metų.
Šie pakeitimai palietė ir įvairius užsienyje registruotus fondus ar turto „perrašymo schemas“, kurios anksčiau leisdavo išvengti mokesčio. Dabar viskas priklauso nuo to, ar žmogus laikomas ilgalaikiu JK gyventoju. Tiesa, fondams, sukurtiems iki 2024 metų pabaigos, taikomos pereinamosios taisyklės, kad nebūtų dvigubo apmokestinimo.
Nuo 2026–2027 metų daugiau mokesčių teks mokėti už ūkius, verslus ir pensijas
Nuo 2026 metų balandžio keičiasi taisyklės šeimos ūkiams ir verslams. Iki šiol juos dažnai buvo galima perduoti vaikams be jokio paveldėjimo mokesčio. Nuo šiol visiškai be mokesčių bus galima perduoti iki 2,5 mln. svarų vertės ūkius ar verslus. Visa suma virš šios ribos bus apmokestinama, nors ir taikant mažesnį, apie 20 procentų, mokestį.
Jei turtas perduodamas sutuoktiniui, lengvata niekur nedingsta. Tai reiškia, kad poros tam tikrais atvejais galės apsaugoti iki 5 mln. svarų vertės turto. Valdžia teigia, kad daugumai ūkių šie pokyčiai įtakos neturės, tačiau ūkininkų organizacijos įspėja, jog laikui bėgant mokesčiai gali paliesti gerokai daugiau šeimų.[3]
Dar vienas didelis pokytis laukia nuo 2027 metų balandžio. Nuo tada paveldėjimo mokestis bus taikomas ir likusioms pensijų lėšoms. Iki šiol pensijos dažniausiai būdavo perduodamos be mokesčių, tačiau ateityje jos bus skaičiuojamos kartu su būstu ir kitu turtu. Tai reiškia, kad šeimos, turinčios namą ir sukauptą pensiją, daug dažniau viršys neapmokestinamas ribas ir turės sumokėti 40 procentų mokestį.
Todėl specialistai jau dabar ragina žmones pasidomėti, kaip šie pokyčiai gali paliesti jų šeimą. Kai kuriais atvejais gali padėti turto dovanojimas dar gyvam esant ar pensijos lėšų naudojimas anksčiau. Iki 2030 metų, kol neapmokestinamos ribos liks nepakeistos, paveldėjimo mokestis Jungtinėje Karalystėje taps realybe vis didesniam žmonių skaičiui.
