Ukrainos pavyzdys kelia klausimų: ar gynybinis poligonas apsaugos, ar padės priešui?
Ūžiant aistroms dėl Lazdijų rajone, Kapčiamiesčio seniūnijoje steigiamo karinio poligono, gyventojai, pasitelkdami Ukrainos pavyzdį, kraipo galvas – ar tikrai priešą turintis atbaidyti gynybinis poligonas jį ir atbaidys? O gal priešingai, padės?
Panašiais pasvarstymais pasidalino ir Lietuvos istorijos instituto profesinės sąjungos pirmininkas bei žurnalo „Lituanistica“ atsakingasis sekretorius Lietuvos kultūros tyrimų institute Tomas Baranauskas. Jis išvardino, kaip Ukrainos pavyzdys parodė, kad toks poligonas gali suteikti visai priešingą, nei tikėtasi, efektą[1].
„Beje, priešais Chersoną, anapus Dniepro, yra didžiulis poligonas, kurį rusai užėmė be jokių problemų.
Jei poligonas prie Chersono būtų turėjęs kokią nors gynybinę reikšmę, jis buvo tiesiog idealioje vietoje, kad galėtų sutrukdyti rusams persikelti per Antonovo tiltą ir neleisti užimti Chersono, bet šito neatsitiko.Atsitiko priešingai: pirmosiomis karo dienomis rusai labai lengvai, be kovos, užėmė tą poligoną ir rado ten tvarkingai sudėtas krūvas amunicijos, kuri jiems labai pravertė toliau vystant puolimą…“ – rašė T. Baranauskas.
Dalis gyventojų taipogi tokio sprendimo nesupranta
Tuo tarpu patys gyventojai kalba, kad tokiame valdžios sprendime esą nėra logikos – mat sunaikinamas miško masyvas, kuris yra natūralus barjeras ir vietoje jo padaromas taikinys priešui „tiesiog po nosimi“.
Pasak gyventojo, tai, kad steigiant poligonus nėra prioriteto išsaugoti Lietuvos miškų, rodo ir prie Pričiupių neseniai įrengto poligono pavyzdys. Mat ten, anot jo, buvo sunaikintas visas miško masyvas, kiek tas poligonas užima.
„Niekas čia apie miškų išsaugojimą nekalba. Jeigu tas poligonas būtų iš esmės miške, ta vieta būtų pavesta Manerheimo linija, tai kita kalba, o plynė yra lengvas taikinys ir negana to, dar plečiamas toliau pulti.“ – negalėjo suprasti tokio sprendimo internautas.
Tačiau kiti aiškino, kad plyni laukai poligonuose atlieka ir savitą funkciją ir yra skirti mokytis kariniams vienetams įvairių veiksmų, sąveikos derinimo. Plynės esą taip pat puikiai pasitarnauja ir repetuojant dronų atakas. O štai karo atveju, pasak gyventojo, visa ta besimokinanti kariuomenė jau naudotų viską, ko reikėtų gynybai – ir plynę, ir aplinkinius miškus, ir kt.
Jam antrino ir kitas internautas, rėžęs, kad jeigu taip nutiktų, jog toje vietoje tektų gintis, tai esą bus pažįstama teritorija, kurioje žinomi visi topografiniai taškai. Žinoma, jei kariai, kurie ten ginsis, toje vietoje bus treniravęsi.
„Deja, deja… Viename komentare įskaičiau labai realią abejonę – priešo tankui būtų lengviau žengti per „išlygintą“ poligono teritoriją, ar veržtis per natūralią apsaugą – mišką..? Išsamaus ir logiško atsakymo negirdėjau…“ – atkirto kitas gyventojas.
Pažadėjo iškirsti 10 proc. teritorijos ir medžius atsodinti kitur
Kapčiamiesčio poligono Lazdijų rajone steigimo metu plynai bus iškirsta tik apie 10 proc. visos teritorijos, daugiausia šaudyklų zonoje, kur medžiai trukdo kariuomenei vykdyti pratybas. Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas pažymėjo, kad analogišką kiekį medžių planuojama atsodinti kitose vietose, tad gamtos atkūrimas išlieka svarbiu prioritetu. Vietos gyventojai bus kviečiami į techninius pokalbius, o dialogas dėl teritorijos naudojimo ir galimų poveikių tęsiamas nuolat[2].
Lietuvos kariuomenė užtikrina, kad kirtimai ir pratybos būtų atliekami atsakingai, laikantis aplinkosaugos normų. Poligone bus ribojamos pratybos jautriuose gyvūnijai laikotarpiuose, vykdomi nuolatiniai stebėjimai dėl dirvožemio, vandens, oro ir triukšmo poveikio, o atliekos tvarkomos pagal griežtus reikalavimus.
Valstybės saugomų teritorijų tarnybos vadovė patvirtino, kad pažeidimų nefiksuota, o saugomose „Natura 2000“ teritorijose, kuriose gyvena apie 15 proc. visos kurtinių populiacijos Lietuvoje, planuojami poligono darbai derinami iš anksto.
Vietiniai gyventojai apie poligoną sužinojo tik iš žiniasklaidos
Tačiau patys Kapčiamiesčio gyventojai į Kapčiamiesčio poligono planus reaguoja su dideliu nepasitikėjimu ir nepasitenkinimu – daugelis apie projektą sužinojo tik iš žiniasklaidos, o ne tiesiogiai iš institucijų. Penktadienio vakarą Lazdijų kultūros centre vykusiame susitikime bendruomenė kėlė klausimus dėl galimų miškų kirtimų, gyvenimo kokybės, turto vertės ir ateities neapibrėžtumo.
Įtampą dar labiau paaštrino kariuomenės vado Raimundo Vaikšnoro pasisakymas apie „okupantų batus“, kuris buvo interpretuotas kaip griežta retorika ir sukėlė šūksnius bei protestus salėje. Daug gyventojų pabrėžė, kad jų abejonės susijusios su aplinka ir gyvenamąja erdve, o ne priešiškumu valstybei ar kariuomenei.
