Didieji prekybos tinklai diegia veidų atpažinimo sistemas, o pirkėjai dažnai apie tai net nežino
Didžiausi JAV prekybos tinklai vis dažniau naudoja veidų atpažinimo technologiją siekdami kovoti su vagystėmis, tačiau dauguma pirkėjų apie tai sužino tik atsitiktinai. Technologija nėra nauja – ji jau daugiau nei dešimtmetį naudojama policijos ir teisėsaugos institucijų, o pastaraisiais metais sparčiai plinta ir parduotuvėse bei pramogų vietose.
Nepaisant ilgalaikės kritikos ir visuomenės nepasitikėjimo, veidų atpažinimo sistemų naudojimas JAV toliau auga, dažnai be aiškių taisyklių ir be skaidrios priežiūros. Niujorkas yra viena iš nedaugelio vietų Jungtinėse Valstijose, kur komercinės įstaigos privalo informuoti klientus, jei renka ar saugo biometrinius duomenis.
2021 m. priimtas miesto įstatymas taip pat draudžia tokią informaciją parduoti ar perduoti tretiesiems asmenims, tačiau valstijos lygmens iniciatyvos visiškai uždrausti veidų atpažinimą versle iki šiol stringa. Būtent šis teisinis reikalavimas atkreipė visuomenės dėmesį į prekybos tinklą „Wegmans“, kuris Niujorko Manhatano ir Bruklino parduotuvėse prie įėjimų pakabino pranešimus apie galimą veido, akių ir balso duomenų rinkimą.[1]
„Mes naudojame veidų atpažinimo technologiją siekdami užtikrinti mūsų pirkėjų ir darbuotojų saugumą“, – skelbiama šiuose pranešimuose. Kilus visuomenės ir žiniasklaidos reakcijai, paprastai viešumo vengiantis tinklas paskelbė retą viešą pareiškimą, kuriame teigė, kad tokios kameros įdiegtos tik „nedidelėje dalyje parduotuvių, esančių bendruomenėse, kuriose pastebima didesnė rizika“.
Bendrovė pabrėžė, kad technologija naudojama tik saugumo tikslais ir atpažįsta asmenis, anksčiau pažymėtus dėl „netinkamo elgesio“. Vis dėlto „Wegmans“ nėra išimtis. Pasak privatumo ekspertų, veidų atpažinimas JAV mažmeninėje prekyboje tapo plačiai paplitusia, bet dažnai nematoma praktika. „Didžioji dalis veidų atpažinimo vyksta mums apie tai nežinant“, – sako Jeramie Scottas, Elektroninio privatumo informacijos centro vyresnysis teisininkas. Jo teigimu, be aiškių federalinių ar vietinių taisyklių ši galinga technologija gali būti lengvai piktnaudžiaujama, o teisė paprasčiausiai „nespėja paskui technologinę realybę“.
Parduotuvėse naudojamas veidų atpažinimas vis dažniau siejamas su neteisingais apkaltinimais
Parduotuvės dažniausiai naudoja vadinamuosius „stebėjimo sąrašus“, sudarytus iš asmenų, įtariamų ar anksčiau pagautų vagiant. Veidų atpažinimo programinė įranga perspėja darbuotojus, kai toks asmuo įžengia į parduotuvę. Pasak privatumo politikų, šia technologija naudojasi tokie milžinai kaip „Walmart“, „Kroger“ ir „Home Depot“, nors klientams apie tai dažnai nėra tiesiogiai pranešama.
Federalinė prekybos komisija (FTC) dar 2023 m. įspėjo, kad „biometrinė stebėsena tapo labiau išplėtota ir visur esanti, sukeldama naujų grėsmių privatumui ir pilietinėms teisėms“. Šios grėsmės nėra teorinės. 2023 m. „Rite Aid“ sutiko penkerius metus nenaudoti veidų atpažinimo technologijos po to, kai FTC nustatė, jog tinklas klaidingai apkaltino pirkėjus nusikaltimais ir neproporcingai taikė sistemą juodaodžiams, azijiečiams, lotynų kilmės asmenims bei moterims. „Rite Aid nesėkmės sukėlė ir tikėtina, kad sukels didelę žalą vartotojams“, – nurodė komisija.
Niujorke veidų atpažinimas naudojamas ne tik parduotuvėse, bet ir pramogų industrijoje. „MSG Entertainment“, valdanti „Madison Square Garden“ ir „Radio City Music Hall“, šią technologiją naudojo siekdama įgyvendinti vadinamąjį „advokatų išskyrimo sąrašą“, neleisdama tam tikriems teisininkams patekti į renginius.
Pasak advokato Adamo Pollocko, atstovaujančio ieškovams kolektyviniame ieškinyje prieš Niujorko „Mets“ dėl biometrinių duomenų rinkimo, „tikriausiai beveik kiekvienas didelis ar vidutinio dydžio mažmenininkas naudoja biometrinius duomenis“, tačiau apie tai nenoriai kalba, nes „amerikiečiai gana vieningai jaučia diskomfortą dėl veidų ir biometrinio atpažinimo“.
Gothamist tyrimas parodė, kad daugelis Niujorko pirkėjų net nežinojo, jog jų lankomose parduotuvėse naudojama tokia technologija. „Tai šiek tiek šiurpu, man tai nepatinka“, – sakė Vašingtono Heitso gyventoja Katherine Rothwell, pastebėjusi įspėjamąjį ženklą „Fairway“ prekybos centre. Privatumo aktyvistai pabrėžia, kad net ir teisėtai atskleidžiant tokią praktiką, rizikos išlieka.
„Jei nuteka jūsų kredito kortelės duomenys, galite gauti naują kortelę. Jei nuteka jūsų veido biometrinis skenavimas, naujo veido negausite“, – sako organizacijos „Fight for the Future“ direktorė Evan Greer.
JK ir Europoje veidų atpažinimo diegimas parduotuvėse taip pat kelia rimtų privatumo klausimų
Veidų atpažinimo technologijos plėtra kelia diskusijas ir už JAV ribų. Jungtinėje Karalystėje antras pagal dydį prekybos tinklas „Sainsbury’s“ 2025 m. pradėjo aštuonių savaičių bandymą dviejose parduotuvėse Londone ir Bate, siekdamas kovoti su augančiu vagysčių skaičiumi. „Mažmeninės prekybos sektorius atsidūrė kryžkelėje, susidūręs su augančiu smurtu, antisocialiu elgesiu ir grėsmėmis“, – sakė bendrovės vadovas Simonas Robertsas. „Turime pirmiausia galvoti apie saugumą.“[2]
Bendrovė bendradarbiauja su technologijų įmone „Facewatch“, kuri jau naudojama daugelyje kitų JK prekybos tinklų. „Sainsbury’s“ teigia, kad sistema skirta identifikuoti asmenis, kurie yra „smurtaujantys, agresyvūs ar vagia parduotuvėse“, o neatpažintų pirkėjų duomenys esą iš karto ištrinami. Vis dėlto privatumo gynėjai šį žingsnį vadina „giliai neproporcingu ir bauginančiu“, ragindami vyriausybę užkirsti kelią nekontroliuojamam tokios technologijos plitimui.
Remiantis Jungtinės Karalystės Nacionalinės statistikos tarnybos duomenimis, per metus iki kovo šalyje užfiksuota daugiau nei 530 tūkst. vagysčių iš parduotuvių – 20 proc. daugiau nei metais anksčiau. Šie skaičiai dažnai naudojami kaip argumentas technologijų šalininkų, tačiau kritikai primena, kad klaidingi atpažinimai ir algoritminiai šališkumai gali sukelti nereikalingas eskalacijas.
„Panašių tikslų galima pasiekti ir naudojant paprastas vaizdo kameras, analizuojamas po įvykio“, – teigia Čikagos universiteto profesorius Benas Zhao.
Tiek JAV, tiek Europoje ekspertai pabrėžia, kad technologijos diegimas vyksta greičiau nei kuriami aiškūs ir visuotiniai privatumo standartai. Kai kurios valstijos, pavyzdžiui, Kalifornija ir Ilinojus, laikomos pažangesnėmis reguliuojant biometrinius duomenis, tačiau nacionalinio lygmens duomenų apsaugos įstatymo Jungtinės Valstijose vis dar nėra. Niujorko politikai taip pat svarsto naujus draudimus ir apribojimus, o valstijos asamblėjos narė Linda Rosenthal jau pareiškė, kad „žmonės neturėtų būti priversti atsisakyti savo biometrinių duomenų vien tam, kad galėtų nueiti apsipirkti“.
