G. Meloni antrina E. Macronui: Europa turi kalbėtis su Maskva, jei nori realios įtakos deryboms
Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni penktadienį pareiškė, kad Europa turėtų atnaujinti dialogą su Rusija, tačiau pabrėžė, jog diskusijos apie Maskvos sugrąžinimą į didžiųjų pasaulio ekonomikų klubą yra visiškai per ankstyvos. Pasak jos, Europa negali siekti vaidmens taikos derybose kalbėdama tik su viena konflikto puse.
Italijos premjerė pritarė Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pozicijai, kuris neseniai paragino Europą ieškoti dialogo su Maskva, siekiant užbaigti karą Ukrainoje. Kremlius anksčiau yra pranešęs, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Macronui „išreiškė pasirengimą dialogui“.
„Manau, kad E. Macronas šiuo klausimu teisus. Tikiu, jog atėjo laikas Europai taip pat kalbėtis su Rusija“, – per tradicinę naujametinę spaudos konferenciją Romoje sakė G. Meloni. Ji taip pat pridūrė: „Nes jei Europa nuspręs dalyvauti šiame derybų etape kalbėdama tik su viena iš dviejų pusių, bijau, kad jos teigiamas indėlis galiausiai bus ribotas.“[1]
Derybos dėl karo, trunkančio jau beveik ketverius metus, pabaigos suaktyvėjo nuo lapkričio. Vis dėlto Maskva kol kas nerodo viešų ženklų, jog būtų pasirengusi daryti nuolaidas, ypač po to, kai Kyjivas pareikalavo pakeitimų JAV pasiūlyme, kuris iš pradžių atitiko pagrindinius Rusijos reikalavimus.
Italijos premjerė ragina ES paskirti vieną pasiuntinį, kad Europa nekalbėtų skirtingais balsais
G. Meloni teigimu, Europos Sąjunga turėtų paskirti specialų pasiuntinį, kuris tiesiogiai bendrautų su V. Putinu ir padėtų išvengti diplomatinių nesusipratimų. Anot jos, dabartinis požiūris, kai kalba per daug skirtingų balsų, silpnina Europos pozicijas.[2]
„Jei padarytume klaidą nusprendę, viena vertus, atnaujinti dialogą su Rusija, o kita vertus – veikti chaotiškai, mes tik padarytume paslaugą Putinui“, – sakė ji. „Šią problemą turėjome nuo pat pradžių. Per daug balsų, per daug formatų“, – pridūrė Italijos ministrė pirmininkė.
Ji taip pat priminė, kad Maskva nėra davusi jokio viešo signalo, jog sutiktų su taikos susitarimu, kuriame būtų numatytos Ukrainos sąjungininkų siūlomos saugumo garantijos, įskaitant Vakarų karių buvimą Ukrainos teritorijoje.
Prancūzija ir Jungtinė Karalystė praėjusį mėnesį pasirašė ketinimų deklaraciją dėl galimo daugianacionalinių pajėgų dislokavimo Ukrainoje po paliaubų. Tačiau G. Meloni dar kartą pabrėžė, kad Italija neketina siųsti savo karių į Ukrainą siekiant garantuoti galimą taikos susitarimą.
Italija atmeta tiek Rusijos grąžinimą į G7, tiek karių dislokavimą Ukrainoje
Vienas iš Jungtinių Valstijų lapkritį pateiktų pasiūlymų buvo Rusijos readmisija į septynių turtingiausių pasaulio valstybių klubą, taip atkuriant anksčiau egzistavusią G8 grupę. Vis dėlto G. Meloni šią idėją atmetė kaip ne laiku iškeltą.
„Apie Rusijos sugrąžinimą į G7 kalbėti yra absoliučiai per anksti“, – sakė ji. Italijos premjerė taip pat pažymėjo, kad nedidelis užsienio karių kontingentas nebūtų rimta atgrasymo priemonė prieš gerokai didesnes Rusijos pajėgas, ypač jei Ukraina neturėtų kolektyvinės gynybos garantijų, panašių į NATO 5-ąjį straipsnį.
Kalbėdama apie platesnius tarptautinius klausimus, G. Meloni sureagavo ir į JAV prezidento Donaldo Trumpo griežtą retoriką Grenlandijos atžvilgiu. Ji pareiškė, kad „nepritartų“ galimam JAV kariniam perėmimui šioje Arkties saloje.
„Nemanau, kad JAV imsis karinių veiksmų Grenlandijoje – tam aš nepritariu ir tai niekam neatneštų naudos“, – sakė ji žurnalistams. Pasak G. Meloni, D. Trumpo administracija naudoja „labai ryžtingus metodus“, siekdama atkreipti dėmesį į Grenlandijos strateginę reikšmę JAV interesams ir saugumui.
Ji taip pat sureagavo į Trumpo pareiškimus, esą jam nereikia tarptautinės teisės, pabrėždama, kad „tarptautinė teisė turi būti ginama“. Tačiau kartu pridūrė, jog nesutarimai tarp sąjungininkų yra normalūs, nes „nacionaliniai interesai nėra visiškai suderinti“. „Kai nesutinku su Trumpu, aš tai pasakau – ir pasakau jam tiesiai“, – teigė Italijos ministrė pirmininkė.
