Per pirmąsias dienas prašymus pateikė daugiau nei 100 tūkst. žmonių
Nuo 2026 metų sausio 1 dienos gyventojams atsiradus galimybei pasitraukti iš antrosios pensijų pakopos ir atsiimti sukauptas lėšas, prašymus jau pateikė apie 140 tūkst. žmonių. Vien per pirmąją savaitę norinčiųjų atsiimti visas lėšas skaičius gerokai viršijo 100 tūkst.
Galimybė pateikti prašymus išliks dvejus metus, bet daugkas suskubo tai padaryti tik atsiradus progai. Tikslaus galutinio pasitraukiančiųjų skaičiaus kol kas niekas neįvardija. Nei spaudos konferencijoje dalyvavęs Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Vaidotas Rūkas, nei socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė šių skaičių nepaneigė.[1]
Fondų atstovai viešai ragina gyventojus neskubėti ir akcentuoja, kad pensijų fondai dirba pelningai. Tuo pat metu gyventojai aktyviai naudojasi nauja galimybe nutraukti kaupimą arba atsiimti dalį ar visas sukauptas lėšas.
Antros pakopos pensijų fondų investicinis pelnas 2025 m. siekė 618 mln. eurų
LIPFA vadovas Vaidotas Rūkas paskelbė, kad 2025 metais antros pakopos pensijų fondai dirbo pelningai. Pasak jo, tam įtakos turėjo investicijos į pasaulines obligacijas ir geri Jungtinių Valstijų akcijų biržų rezultatai.
„Metus pensijų fondai užbaigė pelningai, beveik dvigubai lenkdami infliaciją, kuri pernai siekė apie 3,2 proc.“, – sakė V. Rūkas. Jis taip pat nurodė, kad 2025-ieji finansų rinkose pasižymėjo JAV priimtais sprendimais dėl tarifų politikos, kurie metų pradžioje sukėlė rinkų nuosmukį.
„2025-ieji pasaulio finansų rinkoms pirmiausia įsiminė dėl metų pradžioje JAV paskelbtų kontraversiškų ekonominių sprendimų, susijusių su tarifų politika. Rinkos nusidažė raudonai, bet netrukus situacija stabilizavosi ir, sugrįžę į augimo kelią, pernykščius metus Lietuvos pensijų fondai bendrai užbaigė su 6,1 proc. vidutiniu pelnu“, – teigė LIPFA vadovas. Asociacijos duomenimis, bendra gyventojų sukaupta suma fonduose per metus išaugo daugiau nei 16,3 proc. ir pasiekė 10,6 mlrd. eurų.
Pasak V. Rūko, maždaug po trečdalį sukauptos sumos sudaro pačių gyventojų įmokos, valstybės subsidijos ir fondų uždirbtas investicinis pelnas. Vien per 2025 metus fondai antros pakopos dalyviams iš investicijų uždirbo 618 mln. eurų.
Bendras nuo 2004 metų pensijų fondų uždirbtas pelnas, atskaičius visus mokesčius, praėjusių metų pabaigoje viršijo 4 mlrd. eurų. Taip pat, pasak LIPFA vadovo, artėja prie 1 mlrd. eurų dalyviams jau išmokėtos lėšos.
Asociacijos duomenimis, 2025 metų pabaigoje vidutinis antros pakopos dalyvis buvo sukaupęs apie 7,3 tūkst. eurų. Iš šios sumos maždaug 2,6 tūkst. eurų sudarė investicijų grąža.
Ministrė ir fondų atstovai teigia, kad gyventojų nuotaikos keičiasi
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė sakė, kad dar pernai daugelis gyventojų planavo pasitraukti iš pensijų kaupimo iš karto, kai tik atsiras tokia galimybė. Tačiau, pasak ministrės, šiuo metu žmonės elgiasi atsargiau ir dažniau ieško informacijos.
„Jeigu anksčiau gyventojai sakė „mes išeisime ir nėra čia mums ko kaupti”, tai dabar jų keliami klausimai tikrai labai ramūs, svarūs, aktualūs, žmonės ieško sprendimo, ką jiems daryti“, – teigė J. Zailskienė. Ji nurodė, kad gyventojai aktyviai kreipiasi į „Sodrą“ ir konsultuojasi.
Panašiai kalbėjo ir V. Rūkas. Jo teigimu, pirmosiomis metų dienomis fiksuotas itin didelis prašymų srautas vėliau sumažėjo. Anot jo, galutinis pasitraukusiųjų skaičius gali būti panašus į tą, kuris buvo prognozuotas apklausose.
V. Rūkas priminė, kad prieš kelerius metus Estijoje liberalizavus pensijų kaupimo sistemą, per pirmąjį laikotarpį pasitraukė apie 20 proc. kaupiančiųjų. Pasak jo, tai gali būti orientyras ir Lietuvai.
„Tai indikatorius ir Lietuvai. Galima tikėtis, kad Lietuvoje bus kažkas panašaus, tik arba truputį daugiau, arba truputį mažiau“, – LRT sakė V. Rūkas. Jis teigė, kad likę antrojoje pakopoje gyventojai jokių pokyčių nepajus, o jų sukauptas turtas bus toliau investuojamas.
Ministrė J. Zailskienė tuo pat metu įspėjo gyventojus saugotis sukčių. Ji pabrėžė, kad jokių institucijų atstovai nevaikšto po namus ir neprašo pateikti asmens dokumentų ar duomenų, o lėšos pervedamos tik į paties gyventojo sąskaitą. Pagrindinis šių metų pensijų sistemos pokytis – pernai priimti ir nuo 2026 metų sausio 1 dienos įsigalioję įstatymų pakeitimai. Jais atsisakyta automatinio įtraukimo į antrąją pakopą ir sudaryta galimybė atsiimti sukauptas lėšas.
Pensijų kaupimo bendrovės neviešina, kiek gyventojų pateikė prašymus nutraukti kaupimą
Didžioji dalis antros pakopos pensijų fondų valdytojų neatskleidžia, kiek gyventojų pateikė prašymus nutraukti pensijų kaupimą ir atsiimti lėšas. Tokius duomenis viešai pateikė tik viena iš šešių rinkoje veikiančių bendrovių – „Allianz Lietuva“.[2]
„Allianz Lietuva“ informavo, kad nuo 2026 metų sausio 1 dienos apie 8 tūkst. jų klientų pateikė prašymus nutraukti kaupimą. Procesų ir pensijų sutarčių skyriaus vadovė Eugenija Tamutienė nurodė, kad dalis klientų vėliau persigalvoja ir per tą patį ketvirtį atšaukia prašymus, likdami kaupime.
Bankui „Artea“ priklausantys pensijų fondai teigė negalintys pateikti net preliminarių skaičių. Banko atstovai aiškino, kad teikiami prašymai dažnai koreguojami arba atšaukiami, todėl viešinami duomenys būtų netikslūs ir galėtų turėti įtakos konkurencingumui.
„Artea“ taip pat nurodė, kad bankas yra listinguojamas „Nasdaq“ Baltijos biržoje, todėl finansinius duomenis privalo skelbti tik pagal nustatytą tvarką. Pensijų fondų duomenys, pasak banko, periodiškai teikiami Lietuvos bankui, kuris yra atsakingas už jų analizę ir viešinimą.
„Goindex“ teigia, kad skaičiai dar neatspindi galutinių sprendimų
Pensijų fondų valdytoja „Goindex“ taip pat atsisakė viešinti pateiktų prašymų skaičių. Įmonės atstovai teigė, kad pirmosiomis reformos savaitėmis duomenys „neatspindi galutinių klientų sprendimų“.
Pasak „Goindex“, dalis gyventojų prašymus pateikia siekdami pasikonsultuoti ar įvertinti alternatyvas, o pats prašymo pateikimas šiame etape nėra galutinis sprendimas. Įmonė nurodė, kad objektyvesnis vaizdas susiformuos vėliau, kai bus patvirtinti galutiniai sprendimai ir parengtos ataskaitos.
„Luminor“ informavo, kad pensijų kaupimo bendrovės tarpusavyje nesikeičia duomenimis apie pateiktus prašymus ir jų neviešina, nes tai laikoma jautria informacija, galinčia turėti konkurencinį poveikį. Banko atstovų teigimu, visi reikalingi duomenys teikiami Lietuvos bankui.
SEB taip pat atsisakė pateikti skaičius, motyvuodamas tuo, kad motininė bendrovė yra listinguojama vertybinių popierių biržoje. Bankas nurodė, kad pavieniai vienos bendrovės duomenys „neatspindi bendrų rinkos tendencijų“, todėl reikėtų laukti apibendrintos informacijos.
„Swedbank“ teigė, kad klientai šiuo metu domisi ne tik pasitraukimu, bet ir kitomis kaupimo galimybėmis. Bankas nurodė, kad duomenys apie pateiktus prašymus teikiami reguliatoriui – Lietuvos bankui, kuris yra atsakingas už jų analizę ir viešinimą.
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) taip pat nurodė neviešinanti bendrų duomenų apie pateiktus prašymus nutraukti kaupimą. Asociacija aiškino, kad sistemoje fiksuojami ne tik galutiniai sprendimai, bet ir konsultaciniai veiksmai, laikini ar koreguojami prašymai.
LIPFA teigimu, pensijų kaupimo bendrovės tarpusavyje šiais skaičiais nesikeičia, nes tai laikoma jautriais konkurenciniais duomenimis. Pagal galiojantį reglamentavimą visi duomenys su periodinėmis ataskaitomis teikiami Lietuvos bankui, kuris atsakingas už jų akumuliavimą ir viešinimą.
