Istorinis lūžis: prezidentą G. Nausėdą neigiamai vertina jau dauguma
Naujausia „Vilmorus“ apklausa atskleidžia ypač ryškų prezidento Gitano Nausėdos reitingų nuosmukį, neturintį precedento per pastaruosius daugiau nei du dešimtmečius. Gruodį prezidentą palankiai vertino tik 38,2 proc. gyventojų, o nepalankiai – jau 42,6 proc., kai dar lapkritį teigiamų vertinimų buvo gerokai daugiau nei neigiamų.
Tai pirmas kartas nuo pat nepriklausomybės atkūrimo laikų, kai šalies vadovas susiduria su neigiamu visuomenės vertinimo balansu, dėl kurio G. Nausėda iš lyderio pozicijos populiariausių politikų reitinge smuko į ketvirtą vietą[1].
Sociologų teigimu, šis kritimas nėra staigus, o nuoseklus procesas, prasidėjęs dar vasarą ir stipriai paspartėjęs pastaraisiais mėnesiais. Jį lėmė užsitęsęs Vyriausybės formavimas, vėliau kilusios protesto akcijos bei bendra įtempta politinė atmosfera šalyje. „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys situaciją lygina su 2004 metais, kai neigiamą balansą turėjo prezidentas Rolandas Paksas – tai pabrėžia dabartinio kritimo mastą ir istorinį išskirtinumą.
Prezidento atžvilgiu kritiškiausiai nusiteikę Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų ir „Nemuno aušros“ rinkėjai, o didžiausią palaikymą jam išlaiko socialdemokratų elektoratas. Tuo pat metu bendras gyventojų pasitikėjimas valdžios institucijomis išlieka itin žemas – Vyriausybe pasitiki vos kas dešimtas gyventojas, o politinės partijos ir Seimas tradiciškai atsiduria reitingų apačioje.
Nausėda supranta savo dalyvavimo vidaus politikoje kainą
Pats prezidentas tokius reitingus, panašu, sutinka ramiai ir supranta, iš ko tokie rezultatai kyla[2].
„Aš manau, kad tai kaina, kurią privalau mokėti už tai, kad noriu būti aktyvus vidaus politikoje. Jeigu užsienio politikoje mes turime tikrai mažai skirčių ir daugiau mažiau sutariame dėl jos krypčių, tai vidaus politikoje tų kontroversijų pastaruoju metu buvo nemažai“, – interviu metu teigė Jo Ekscelencija.
Kaip teigė pats šalies vadovas, kalbėdamas apie itin smukusius savo politinius reitingus, jis pabrėžė norėjęs būti itin aktyvus formuojant Vyriausybę ir pripažino, kad Ingos Ruginienės kabineto formavimas jam buvo labai sunkus ir lėmė protestus.
Vis dėlto, G. Nausėda pažadėjo pagalvoti, ką būtų galima padaryti kitaip, kad žmonių pasitikėjimas prezidentu pakiltų.
Keistai išsidėstęs palaikymas? Žemaitaitis ujamas lauk, į priekį veržiasi Šimonytė
Naujausia „Vilmorus“ apklausa rodo, kad visuomenės vertinimuose ryškėja nauji lyderiai, o „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis esą jau beveik susilygino su Jo Ekscelencija, pramušusiu palaikymo „dugną“. Gruodžio duomenimis, R. Žemaitaitį kaip geriausiai jų interesams atstovaujantį visuomenės veikėją įvardijo 5,9 proc. apklaustųjų – tai tik per plauką mažiau nei ilgą laiką pirmavusių politikų rodikliai, o skirtumas telpa statistinės paklaidos ribose[3].
Toliau geriausiai visuomenei atstovaujančių politikų sąraše rikiuojasi buvusi premjerė Ingrida Šimonytė, kurios palaikymas per mėnesį pastebimai ūgtelėjo. Greta jos – Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis bei Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Apklausos rezultatai rodo, kad visuomenės simpatijos yra smarkiai išskaidytos, o nė vienas politikas kol kas nesugeba sutelkti ryškesnės daugumos.
Pirmosiose reitingų eilutėse – konservatoriai ir Skvernelio demokratai
Partijų reitinguose didelių netikėtumų neužfiksuota. Pirmąją vietą ir toliau išlaiko Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai, nors jų palaikymas kiek sumažėjo. Antroje vietoje išlieka valdančioji Socialdemokratų partija, trečioje – „Nemuno aušra“, kuri išlaiko stabilų elektoratą. Beveik trečdalis respondentų dar nėra apsisprendę, už ką balsuotų, todėl politinis laukas išlieka itin atviras.
Vertinant asmeninius politikų reitingus, palankiausiai visuomenė vertina Saulių Skvernelį, o po jo rikiuojasi Aurelijus Veryga ir Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Svarbu paminėti ir tai, kad buvo apklausta tūkstantis pilnamečių šalies gyventojų, maksimali apklausos paklaida siekia 3,1 procento.
