Pastaruoju metu kelis kartus užkliuvo viešojoje erdvėje psichologų mintis apie vaikus, tėvystę ir atsakomybę
Jų esmė dažnai tokia: vaikas pats nepasirinko ateiti į šį pasaulį, todėl visa – šimtu procentų – atsakomybė tenka tėvams. Skamba teisingai, net morališkai. Bet gyvenimas yra daug gilesnis nei viena graži formulė.
Psichologija kadaise buvo mokslas apie sielą. Šiandien ji vis dažniau kalba tik ego kalba – „aš nusprendžiau“, „aš pakviečiau“, „aš atsakingas“. Tačiau žmogus nėra vien ego, o vaikas nėra tuščias lapas.
Yra aiški tendencija: žmonėms, stipriems dvasiškai, turintiems daug sąmoningumo, išminties ir gebėjimą padėti kitiems, dažnai ateina sudėtingos sielos. Vaikai su plačiu, kartais sunkiai telpančiu į normas jautrumo ir elgesio spektru.
Iš išorės tai gali atrodyti kaip prieštaravimas. Tarsi tokia mama „turėtų“ turėti ramų, lengvai auklėjamą vaiką. Bet tai tik proto žaidimas. Būtent tokia motina gali palydėti į šį pasaulį tokią sielą – ne todėl, kad su ja kažkas ne taip, o todėl, kad ji supras, kas vyksta su vaiku ir su savimi.
Kiekviena šeima, kiekvienas vaikas ir kiekvienas tėvas ateina su savo unikaliu likimo ir patirties kodu
Neįsigilinus į individualų sielos kelią, karminius ryšius ir gyvenimo kontekstą, bet kokie bendri teiginiai apie „teisingą“ tėvystę neišvengiamai tampa šabloniški.
Vaikas ateina su savo karminiu kodu, savo keliu ir savo užduotimis. Jis ateina ne tik į šeimą, bet ir į platesnį, mums ne visada matomą planą. Todėl šimtu procentų atsakomybę už sielos atėjimą į šį pasaulį gali prisiimti tik Dievas.
Jeigu viską būtų galima paaiškinti vien tėvų sprendimu, nebūtų tiek žmonių, kurie nuoširdžiai nori vaikų, bet jų nesulaukia. Tai nėra klaida ar bausmė. Tai rodo, kad sielos atėjimas – daug gilesnis procesas.
Mes gyvename individualių procesų laikotarpiu
Universalios formulės, taikomos visiems be išimties, šiandien jau nebeveikia. Tai yra vienas iš naujos epochos kriterijų.
Todėl, skaitydami tokius tekstus, verta sustoti ir pajusti: ar čia matomas gyvas žmogus ir gyva siela, ar tik patogi, gražiai suformuluota schema.
„Vaiko atėjimas į šį pasaulį nėra jo pasirinkimas – tai mūsų sprendimas. Todėl jis neturi mums jokių skolų. Visa atsakomybė už šį pasirinkimą priklauso mums. Visiškai.“
Pasidalinsiu tuo, kas manyje kyla skaitant šiuos žodžius. Ne tam, kad ginčyčiausi, o tam, kad pakviesčiau pajusti giliau. Mano postai tai gyvas procesas. Gimsta mintis, aš dalinuosi su jumis.
Man čia svarbus vienas klausimas: iš kokios vidinės būsenos tokia žinutė kviečia tėvus keisti namų atmosferą? Ar ji padeda atsipalaiduoti? Ar padeda jaustis saugiau, ramiau, labiau pasitikėti savimi kaip tėvais?
Aš čia girdžiu daug spaudimo ir kaltės. O kai pokyčiai pradedami iš kaltės ar vidinio „esu nepakankamas“, resurso tam lieka labai mažai.
Man artimesnė laikysena, iš kurios pokytis tampa įmanomas: „aš esu ok ir tu esi ok“. Kai tėvams parodoma, kad jų jausmai normalūs. Ir kad su vaiku taip pat viskas yra gerai – jis nėra problema, kurią reikia skubiai taisyti.
Tik iš šios vietos atsiranda atsipalaidavimas. O tik atsipalaidavus atsiranda resursas. Be resurso neįmanomi nei gilūs santykiai, nei ilgalaikiai pokyčiai.
Čia labai svarbus ir individualus žvilgsnis. Pavyzdžiui, asmeninio horoskopo analizė gali padėti pamatyti tėvų ir vaiko prigimtį, jautrumą, emocinį tempą, reakcijų būdus. Dažnai tai leidžia aiškiai pamatyti: su mumis viskas gerai, tiesiog mes galime būti labai skirtingi. Skirtingos prigimties, skirtingų poreikių, skirtingo vidinio pasaulio.
Toks supratimas nuima kaltę. Jis ne ieško „kas ne taip“, o padeda pamatyti kaip mes veikiame ir kaip galime būti kartu, ne laužydami savęs ar vaiko.
Humanistinė psichologija kalba apie tai, kad žmogaus nereikia taisyti. Su juo iš esmės viskas yra gerai. Jo jausmai turi prasmę, o sunkumai – savo kontekstą.
Ir dar viena svarbi vieta. Žmogus negali prisiimti šimtu procentų atsakomybės už kitą sielą. Nes vaikas ir tęvai gali susitikti tik vieną gyvenimą iš tūkstančių įsikūnijinų.
Vaikai ateina būtent į tą šeimą, pas tuos tėvus, kurie padės išjudinti reikiamus procesus, pamokas arba karmą.
Publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo 77 pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.
