Lenkijoje cukraus mokestis jau penkerius metus veikia pagal griežtai apibrėžtą struktūrą ir tarifus
Nuo 2026 metų Lietuvoje įsigaliojęs cukraus mokestis jau dabar kelia aštrias diskusijas – dėl kainų augimo, mokesčio apimties ir neaiškumų, kas konkrečiai bus apmokestinta. Tuo metu kaimyninė Lenkija šį kelią jau nuėjo prieš penkerius metus. Todėl verta pasižiūrėti į jų patirtį: kaip veikia mokestis cukrui Lenkijoje, ką jis realiai pakeitė ir ar pasiekė deklaruotą tikslą.[1]
Lenkijos patirtis yra viena iš išsamiausiai dokumentuotų Europoje – su aiškia mokesčio struktūra, viešais Finansų ministerijos duomenimis ir nepriklausomais moksliniais tyrimais. Lenkijos vadinamasis cukraus mokestis (opłata cukrowa) įsigaliojo 2021 m. sausio 1 d.
Jis taikomas saldintiems gėrimams, kurių sudėtyje yra pridėtinio cukraus, saldiklių, kofeino arba taurino. Mokestis taikomas ne vartotojams tiesiogiai, o gamintojams, importuotojams ir tiekėjams, kurie gėrimus pateikia mažmeninei prekybai.
Lenkijos Vyriausybė 2024–2025 m. buvo parengusi įstatymo pakeitimus, kuriais buvo numatyta, kad šalyje įsigalios nauji mokesčiai 2026 metais, bet mokesčio struktūra išliko nepakitusi, nes planuotus tarifų didinimus vetavo prezidentas Karol Nawrocki.[2]
Galiojantys tarifai:
- 0,50 PLN už litrą, jei gėrime yra iki 5 g cukraus / 100 ml arba bet koks saldiklių kiekis;
- 0,05 PLN už kiekvieną gramą cukraus, viršijantį 5 g / 100 ml;
- +0,10 PLN už litrą, jei gėrime yra kofeino arba taurino;
- maksimalus mokestis – 1,20 PLN už litrą.
Formaliai tikslas aiškus – mažinti saldintų gėrimų vartojimą ir skatinti gamintojus keisti sudėtį. Tačiau realybėje svarbus klausimas – kas iš tikrųjų pasikeitė.
Naujas mokestis Lenkijoje kasmet uždirba po 1,5 milijardo zlotų
Lenkijos Finansų ministerijos duomenys rodo, kad cukraus mokestis tapo reikšmingu pajamų šaltiniu:
- 2021 m. – apie 1,47 mlrd. PLN
- 2022 m. – apie 1,65 mlrd. PLN
- 2023 m. – apie 1,50 mlrd. PLN
Net 96,5 % šių lėšų pervedama Nacionaliniam sveikatos fondui (NFZ), likusi dalis – valstybės biudžetui. Tai leidžia valdžiai teigti, kad mokestis tarnauja visuomenės sveikatai, nors realus lėšų panaudojimo efektyvumas iki šiol nėra aiškiai įvertintas.
Poveikis rinkai buvo akivaizdus:
- saldintų gėrimų kainos vidutiniškai išaugo apie 36 %;
- pardavimai sumažėjo apie 20 %.
Tai skaičiai, kuriuos patvirtina rinkos analizės ir tarptautiniai palyginimai. Tačiau vartojimo mažėjimas nebuvo vienintelis efektas – gamintojai ėmėsi ir receptūrų keitimo.
Saldiklių apmokestinimas verčia keisti gaminių sudėtį: 62 % produktų su mažesniu cukraus kiekiu
Vienas svarbiausių Lenkijos cukraus mokesčio efektų – ne vartotojų elgesys, o pasiūlos pokyčiai. Tai patvirtina 2022 m. MDPI publikuotas tyrimas, kuriame analizuoti beveik 200 gėrimų prieš ir po mokesčio įvedimo.[3]
Pagrindiniai rezultatai:
- angliarūgštiniuose gėrimuose cukraus kiekis sumažėjo nuo 8,6 g iki 6,9 g / 100 ml;
- neangliarūgštiniuose – nuo 5,5 g iki 4,8 g / 100 ml;
- gėrimų, turinčių daugiau nei 5 g cukraus / 100 ml, dalis sumažėjo nuo 70,2 % iki 44,4 %;
- apie 62 % produktų pakeitė sudėtį – sumažino cukraus kiekį arba padidino natūralių sulčių dalį.
Nors konkretūs skaičiai apie vartotojų cukraus suvartojimo sumažėjimą ar sveikatos rezultatus – ne visada yra aiškiai matomi po kelių metų, tyrimai bent jau rodo pasiūlos struktūros pokyčius rinkoje, nes cukraus kiekis daugelyje produktų sumažintas.
Tai leidžia daryti išvadą, kad cukraus mokestis Lenkijoje veikė labiau kaip pramonės reguliavimo priemonė, o ne kaip tiesioginis vartojimo draudimas. Ilgalaikiai sveikatos rodikliai (nutukimas, diabetas) vis dar vertinami atsargiai – tam reikia daugiau laiko.
Cukraus mokestis Lietuvoje 2026 m.: ar kartojame tas pačias klaidas?
Nuo 2026 m. sausio Lietuvoje įsigaliojęs cukraus mokestis kelia labai panašius klausimus, kokius Lenkija sprendė prieš penkerius metus. Mokestis taikomas ne tik limonadams, bet ir sultims, pieno, kefyro, jogurto gėrimams, sirupams, milteliams, o kai kuriems produktams jis siekia net 4 eurus už kilogramą.
Mokestis taikomas gėrimams, kurių pridėtinio cukraus kiekis viršija 2,5 g / 100 ml, taip pat gėrimams su saldikliais, net jei cukraus kiekis mažesnis. Akcizo tarifai nustatyti pagal cukraus kiekį: 7,40 euro už 100 litrų, jei pridėtinio cukraus kiekis neviršija 8 g / 100 ml, ir 21 euras už 100 litrų, jei jis viršija šią ribą.
Gėrimų koncentratams taikomi atskiri tarifai – 105 eurai už 100 litrų skystų koncentratų ir 4,30 euro už kilogramą miltelinių produktų (pvz., kakavos, kavos ar kisieliaus mišinių). Mokestis taikomas gamintojams ir importuotojams, o valdžia skaičiuoja, kad dėl jo saldinti gėrimai gali pabrangti nuo 9 iki 25 centų už litrą, o biudžetas per metus surinks apie 25 mln. eurų.
Kaip ir Lenkijoje mokesčio įvedimo pradžioje, taip pat ir Lietuvoje verslas skundžiasi neaiškiomis ribomis, kas laikoma gėrimu; kyla rizika dėl mokestinių ginčų ir baudų. Vartotojai taip pat nėra tikri, ar kainų augimas pakeis jų pasirinkimus.
Nors ir aišku, kad cukraus mokestis pats savaime neišsprendžia sveikatos problemų, jis verčia gamintojus ieškoti apeinamųjų kelių ir koreguoti sudėtį. Klausimas lieka atviras: ar Lietuva pasirengusi tam pačiam keliui, ar vėl mokysimės „bandymų ir klaidų“ metodu.
