„Facebook“ triukai: paskyros ir toliau blokuojamos už nieką?
Socialinio tinklo „Facebook“ vartotojai ne pirmą kartą pastebi, kad kartais nepelnytai užsitraukia „bausmes“ – kuriam laikui (o kartais net visam) yra užblokuojami ir nebegali kelti turinio. Su tokia situacija susidūrė ir finansines konsultacijas teikiantis Edvardas Judžentis. Savo socialinėje paskyroje jis pareiškė, kad pirmą kartą buvo užblokuotas po to, kai paskelbė itin šiuo metu aktualų įrašą apie kaupimą II-oje pensijų pakopoje, nors, kaip teigia pats, jokių asmeninių rekomendacijų šiuo klausimu nepateikė.
Pasak E. Judženčio, įrašo esmė buvo paraginti žmones prieš priimant sprendimus įsigilinti į savo individualią finansinę situaciją. Nepaisant neutralios pozicijos, įrašas sulaukė neįprastai didelio dėmesio – nors jo paskyrą seka mažiau nei 4 tūkst. žmonių, per trumpą laiką jis buvo peržiūrėtas apie 40 tūkst. kartų[1].
Dar pirmąją naktį po publikacijos komentaruose, anot autoriaus, pasirodė botų paskyros, o jam viešai į tai sureagavus, „Facebook“ laikinai užblokavo jo paskyrą dėl tariamo bendruomenės standartų pažeidimo.
„Pateikiau apeliaciją, po poros valandų, buvau atblokuotas. Man pasidarė įdomu, kodėl botų operatoriams taip svarbu, ką darys žmonės su II pakopa? Kodėl jie spamina ir blokuoja, tuos, kurie tiesiog suteikia objektyvią informaciją?“ – svarstė finansų ekspertas.
„Facebook“ vartotojai nebesupranta socialinio tinklo algoritmo. Alexander Shatov/Unsplash nuotrauka
Internautai dalinosi istorijomis: kur socialiniai tinklai, ten demokratijos nėra
Tačiau vis daugiau „Facebook“ vartotojų Lietuvoje susiduria su situacijomis, kai jų paskyros ar atskiros funkcijos yra apribojamos be aiškaus paaiškinimo, nors pats turinys, jų manymu, yra visiškai teisėtas ir informacinis. Iš žmonių pasidalintų patirčių ryškėja, kad sprendimus dažniausiai priima automatizuoti algoritmai, jautriai reaguojantys į tam tikrus raktinius žodžius, temas ar vaizdus, bet negebantys įvertinti konteksto.
Net diskusijos apie mokesčius, socialinį draudimą ar pensijų sistemas gali būti palaikytos bendruomenės standartų pažeidimu. Vartotojai pasakoja, kad apeliacijos dažnai būna neveiksmingos, o įspėjimai kartojasi metų metus, palikdami jausmą, jog pakanka vieno „neteisingo“ žodžio, kad paskyra atsidurtų po algoritmine lupa.
Finansinė tematika „Facebook“ ypač jautri – tai patvirtina atvejai, kai net muziejinio ar edukacinio pobūdžio turinys interpretuojamas kaip sukčiavimas ar nerealių investicijų reklama. Vienam vartotojui pakako pasidalyti nuotrauka iš Pinigų muziejaus, kad paskyra būtų apribota metams, o jokios apeliacijos nepadėjo. Tai rodo, jog algoritmai dažnai veikia pagal supaprastintus šablonus, kai finansiniai simboliai ar tam tikri terminai automatiškai siejami su pažeidimais, neatsižvelgiant į turinio kilmę ar tikslą.
Itin jautrios – politinės temos
Ribojimai paliečia ir politinį bei visuomeninį diskursą. Net objektyvūs, argumentuoti įrašai apie tarptautinę teisę ar geopolitines situacijas gali baigtis dalijimosi apribojimais. Vartotojai atkreipia dėmesį į botų fermų įtaką – netikros paskyros aktyviai įsitraukia į diskusijas, klaidina algoritmus ir išprovokuoja ribojimus realiems žmonėms. Dėl to žmonės dažnai įsivelia į ilgas, bevaises diskusijas, o galiausiai patys nukenčia, nes sistema neatskiria autentiško turinio nuo dirbtinai generuoto.
Nuo „Facebook“ sprendimų nukenčia ir paprasti vartotojai bei verslai, net kai turinys neturi jokio akivaizdaus ryšio su draudžiamomis temomis. Įspėjimai siunčiami net už maisto receptus, turizmo veiklą ar net komentarus su psichologinės pagalbos nuorodomis, kurie klaidingai įvertinami kaip šlamštas.
Kai kuriais atvejais problemų kyla dėl netikslių automatinių vertimų, kuriuos sistema interpretuoja kaip pažeidimus. Visa tai kelia klausimą, ar socialinis tinklas, sukurtas bendravimui, netapo erdve, kurioje vartotojai priversti nuolat savicenzūruotis, bijodami, kad bet kuris nekaltas įrašas gali tapti priežastimi būti užblokuotam.
