Pensijų reforma atveria „langą“, bet sprendimas nėra vienodas visiems
2026-ieji kaupiantiems antrojoje pensijų pakopoje tapo sprendimų metais. Daugiau nei 1,4 mln. gyventojų atsidūrė kryžkelėje – likti sistemoje ar pasitraukti ir atsiimti dalį sukauptų lėšų. Valdžios ir institucijų komunikacijoje akcentuojama pasirinkimo laisvė, tačiau realybėje šis pasirinkimas priklauso nuo labai konkrečių aplinkybių: pajamų dydžio, kaupimo istorijos ir asmeninių finansinių įpročių.
Ekonomistai ir institucijų atstovai pripažįsta, kad universalaus atsakymo nėra. Vieniems pasitraukimas gali atrodyti racionalus, kitiems – finansiškai nuostolingas žingsnis, kuris ilguoju laikotarpiu kainuos daugiau nei duos naudos.[1]
„Sodros“ Pensijų anuitetų skyriaus vedėja Daiva Gerulytė atkreipia dėmesį, kad pasitraukimas iš II pakopos nėra momentinis sprendimas. Nepriklausomai nuo to, kurią dieną pateikiamas prašymas, visi sprendimai įgyvendinami pasibaigus ketvirčiui ir ta pačia fondo vieneto kaina. Tai reiškia, kad panika ar bandymas „pataikyti laiką“ šiuo atveju neturi prasmės.
Svarbiausia – suvokti, jog atsiimama bus ne visa suma. Žmogui grąžinama tik jo asmeninėmis įmokomis sukaupta dalis ir investicinė grąža, o valstybės ir „Sodros“ prisidėjimas perkeliamas į individualius pensijų apskaitos vienetus. Kitaip tariant, pasitraukimas reiškia atsisakymą dalies būsimos naudos, net jei trumpuoju laikotarpiu kišenėje atsiranda pinigų.
Kodėl vieni atgaus 70 proc., o kiti – beveik nieko
Kiek realiai galima atsiimti, priklauso nuo kaupimo istorijos. Pasak D. Gerulytės, kai kurie gyventojai gali atgauti apie 70 proc. sukauptos sumos, tačiau yra ir tokių, kuriems išmokama bus mažiau nei pusė, o kai kuriais atvejais – beveik vien investicinė grąža.
Tai ypač aktualu tiems, kurie 2019 m. buvo sustabdę kaupimą arba tuo metu nemokėjo asmeninių įmokų. Tokiu atveju žmogus faktiškai neturi savo lėšų, kurias galėtų atsiimti, o lūkesčiai dažnai prasilenkia su realybe. Šis niuansas viešojoje erdvėje neretai nutylimas, tačiau būtent jis ir tampa nemalonia staigmena daliai pasitraukiančiųjų.
„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas įspėja, kad reforma gali išprovokuoti savotišką grandininę reakciją. Jei pasitrauks nedidelė dalis gyventojų, sistema išliks stabili. Tačiau jei ims formuotis masinio pasitraukimo nuotaika, pasekmės gali būti kur kas platesnės – ne tik pensijų sistemai, bet ir kapitalo rinkai.
Antroji pakopa iki šiol buvo pagrindinis instrumentas, per kurį didelė dalis Lietuvos gyventojų apskritai susipažino su investavimu. Klausimas, ar pasitraukę žmonės ir toliau investuos savarankiškai, ar tiesiog suvartos atsiimtus pinigus, lieka atviras. Estijos patirtis rodo, kad sistemoje dažniausiai lieka didesnes pajamas gaunantys ir finansiškai labiau išprusę žmonės, o žemesnių pajamų gyventojai pasitraukia pirmieji.
Kam kaupti labiausiai apsimoka, o kam sprendimas rizikingas
„Artea Asset Management“ vadovas Vaidotas Rūkas pabrėžia paradoksą: finansiškai labiausiai II pakopa naudinga būtent mažesnes pajamas gaunantiems žmonėms. Valstybės subsidija skaičiuojama nuo vidutinio darbo užmokesčio, todėl kuo mažesnis atlyginimas, tuo didesnę santykinę naudą žmogus gauna.
Be to, tiems, kurie patys neinvestuoja ir neturi tam nei žinių, nei laiko, antroji pakopa išlieka paprasčiausiu ir disciplinuotiausiu taupymo būdu. Tuo tarpu pasitraukimas dažnai reiškia ne alternatyvų investavimą, o grįžimą prie vartojimo „čia ir dabar“.
Vilniaus universiteto ekonomistas prof. Romas Lazutka atkreipia dėmesį į dar vieną svarbų aspektą, apie kurį viešai kalbama mažiau. II pakopos dalyviai daugelį metų gavo valstybės subsidiją – iš esmės kitų mokesčių mokėtojų pinigus. Pasitraukus iš sistemos, ši parama niekur nedingsta: už ją žmogui bus nupirkti papildomi „Sodros“ pensijų taškai.
Tai reiškia, kad net ir pasitraukę asmenys ilgainiui gaus didesnę „Sodros“ pensiją nei tie, kurie apskritai niekada nekaupė. Šis faktas kelia klausimų dėl sistemos teisingumo, tačiau kartu parodo, kad sprendimas trauktis nėra toks „juodai baltas“, kaip kartais pateikiama viešojoje erdvėje.
Antrosios pakopos „langas“ suteikia pasirinkimą, bet neatsako už jo pasekmes. Vieniems tai gali būti racionalus žingsnis, kitiems – sprendimas, kuris po keliolikos metų taps apgailestavimu. Todėl kablelį sakinyje „atsiimti nerekomenduojama likti“ kiekvienas turi padėti pats – tik prieš tai įvertinęs ne emocijas, o skaičius.
