Lietuvoje vis daugiau vaikų gimsta šeimose, kurių bent vienas iš tėvų yra užsienio pilietis
Lietuvoje gimstamumas muša rekordines žemumas, o to nebūtų gana, vis daugiau lietuvių nusprendžia kurti šeimas su kitataučiais. Taip gaunasi, kad grynakraujų lietuvių kiekis mažėja, o šių atžalos galiausiai „išsimaišo“ po visą pasaulį.
Norėdami išsiaiškinti, kokia ta reali situacija Lietuvoje, kreipėmės į Valstybinę duomenų agentūrą (VDA). Ir šis skaičius pastaraisiais metais yra linkęs augti.
Anot VDA, dar 2022-aisiais Lietuvoje buvo skaičiuojami 1 087 vaikai, kurių bent vienas iš tėvų yra užsienio pilietis. Tačiau jau nuo 2023 m. šis skaičius ėmė augti – pasiekė 1 424, o dar po metų – 2024-aisiais – buvo skaičiuojama 1 407 tokių atžalų.
Lietuvoje – rekordiškai daug užsieniečių
Dar 2023 m. Migracijos departamentas buvo paskelbęs, kad Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičius pasiekė aukščiausią lygį per visą nepriklausomybės laikotarpį. Šalyje gyveno 189 411 užsieniečių, tai yra 89 % daugiau nei 2022 m. pradžioje, kai jų buvo 100 184, o 2022 m. viduryje – 145 118[2].
Prieš keletą metų užsieniečiai sudarė 6,67 % visų Lietuvos gyventojų, o pagrindinė jų skaičiaus augimo priežastis yra karo pabėgėlių srautas iš Ukrainos bei ilgalaikė darbuotojų imigracija. Didžiausią užsieniečių dalį sudarė Ukrainos piliečiai – 94 891, antra pagal dydį grupė – Baltarusijos piliečiai (48 804), trečioje vietoje – Rusijos piliečiai (15 706), iš kurių daugiau nei pusė Lietuvoje gyvena dar nuo prieškarinių laikų.
Gimstamumas krenta rekordiniu tempu
Tuo tarpu Lietuvoje vis labiau mažėja gyventojų skaičius. Gimstamumas krenta kasmet, o mirčių skaičius viršija gimimų skaičių – per metus šalyje miršta apie 20 tūkstančių daugiau žmonių nei gimsta. Regionuose situacija dar kritiškesnė: Šiauliuose per dešimtmetį naujagimių skaičius sumažėjo beveik perpus, nuo maždaug 1,1 tūkst. iki 600 per metus, o dauguma šeimų renkasi turėti tik vieną ar du vaikus[2].
Kai kurios savivaldybės bando gimstamumą skatinti finansinėmis priemonėmis. Pavyzdžiui, Radviliškio rajone šeimos už kiekvieną naujagimį gauna po 1,5 tūkst. eurų, tačiau tai tik iš dalies stabdo gyventojų mažėjimą. Moterys dažniau gimdo vyresnės, todėl šalies gimstamumo rodikliai išlieka vieni prasčiausių visoje Europos Sąjungoje.
Mažėjantis gyventojų skaičius turi ilgalaikių pasekmių. Reikės išlaikyti švietimo ir sveikatos priežiūros įstaigas, o ateityje gali trūkti darbo jėgos ir kariuomenės. Ekspertai įspėja, kad demografinė krizė paveiks ne tik regionų vystymąsi, bet ir visos šalies socialinę bei ekonominę raidą.
Didžiausias priešas – gimdymo atidėliojimas?
Tačiau kaip vieną pagrindinių gimstamumo mažėjimo priežasčių Santaros klinikų vaisingumo centro vadovas Rimantas Gricius įvardino porų nevaisingumą. Pasak jo, daug porų nėštumą planuoja per vėlai, o valstybės parama nevaisingumo gydymui Lietuvoje yra ribota – kompensuojamos tik dvi pagalbinio apvaisinimo procedūros, nors pažangiose Europos šalyse – iki šešių[3].
Dėl to nemaža dalis porų vengia kreiptis į gydytojus arba ieško pagalbos užsienyje. Be to, gydymo poreikis gerokai viršija atliekamų procedūrų skaičių: pagal Europos vidurkį Lietuvai reikėtų apie 4–4,3 tūkst. gydymo ciklų, tačiau šiuo metu atliekama tik apie 1,2–1,5 tūkst.
R. Gricius pažymi, kad vėlyvas nėštumo planavimas ypač paveikia moterų vaisingumą, o vyrų spermos kokybė blogėja dėl aplinkos taršos. Jis taip pat pabrėžia visuomenės švietimo trūkumą – daugelis porų nesuvokia, kad vaisingumas mažėja su amžiumi, todėl jų lūkesčiai dažnai neatitinka realybės. Šiuo metu pagalbinio apvaisinimo procedūros Lietuvoje prieinamos tik santuokoje esančioms poroms, tačiau planuojami įstatymo pakeitimai turėtų leisti platesnę prieigą, įskaitant vienišas moteris ir nesusituokusias poras.
