Antros pakopos pensijų pinigai nedingsta, tačiau pasitraukus jie padalijami į dvi skirtingas dalis
Diskusijos apie tai, kiek realiai galima atsiimti iš II pakopos pensijų, dažniausiai prasideda nuo vieno pojūčio – sąskaitoje matoma suma atrodo didelė, tačiau pasitraukus gaunama tik dalis. Būtent tai ir sukuria įspūdį, kad dalis pinigų „dingsta“, nors iš tikrųjų jie tiesiog pakeičia savo formą.
Pagal nuo 2026 metų įsigaliojusią tvarką, pasitraukus iš antros pakopos, sukauptas turtas yra išskaidomas. Viena dalis – tai paties žmogaus sumokėtos įmokos ir visa investicinė grąža. Ši suma išmokama į banko sąskaitą be gyventojų pajamų mokesčio.[1]
Kita dalis – „Sodros“ įmokos ir valstybės skatinamosios įmokos – grąžinama atgal į „Sodrą“ ir paverčiama apskaitos vienetais, vadinamaisiais „Sodros taškais“. Tai reiškia, kad pinigai neišgaruoja ir nėra konfiskuojami. Jie tiesiog nebėra laisvai disponuojami, o tampa būsimos senatvės pensijos dalimi.
Būtent šis momentas dažniausiai ir sukelia nepasitenkinimą, nes žmogus fiziškai negauna visos sumos, kurią matė savo pensijų fondo ataskaitoje. O kai pinigų valdytoju tampa ne pats žmogus, jam tokie pinigai praranda vertę. Daugelis pasiruošusių atsiimti sukauptas lėšas ir vadovaujasi tuo principu, kad geriau pinigai bus jų kišenėje nei pensijų fonduose.
„Sodros“ taškai nėra abstrakti sąvoka, o konkreti mėnesinė suma, kurią žmogus gauna visą likusį gyvenimą
Norint suprasti, ar neatsiimama dalis yra naudinga, būtina suprasti, kaip veikia „Sodros“ taškai. Pagal 2025 metų rodiklius, vienas „Sodros“ taškas kainuoja apie 2 207 eurus ir prie senatvės pensijos prideda apie 7,16 euro per mėnesį. Tai nėra vienkartinė išmoka – tai mėnesinis priedas, mokamas visą gyvenimą.
Pavyzdžiui, jei pasitraukus iš II pakopos „Sodrai“ grąžinama 2 000 eurų, ši suma virsta maždaug 0,91 taško. Tai reikštų apie 6,5 euro didesnę mėnesinę pensiją. Per metus tai sudarytų apie 78 eurus, o per 20 pensijos metų – daugiau nei 1 500 eurų. Per ilgesnį laikotarpį ši suma gali viršyti pačią pradinę „neatsiimtą“ dalį.
Čia slypi pagrindinis sistemos principas: II pakopa nėra sukurta kaip taupomoji sąskaita, o kaip mechanizmas, kuris dalį dabartinių lėšų paverčia ilgalaikiu, stabiliai mokamu pensijos priedu. Tai naudinga tiems, kurie gyvena ilgiau ir kuriems svarbus garantuotas mėnesinis pajamų srautas, o ne vienkartinė suma.[2]
Sprendimas pasitraukti ar likti antroje pakopoje priklauso ne nuo procentų, o nuo gyvenimo strategijos
Vertinant, ar II pakopos pensija žmogui naudinga, svarbiausia suprasti, kad čia nėra universalaus atsakymo. Skaičiuoklės aiškiai rodo du skirtingus scenarijus. Nutraukiant kaupimą, didžioji dalis – pavyzdžiui, apie 73 procentai – išmokama iš karto, o likusi dalis paverčiama „Sodros“ taškais. Atsiimant tik 25 procentus, fondas lieka veikti toliau, didžioji pinigų dalis lieka investuojama, o žmogus išsaugo galimybę gauti didesnes išmokas ateityje.
Svarbu ir tai, kad investavimo rizika niekur nedingsta. Pensijų fondų rezultatai priklauso nuo rinkų, todėl šiandien matoma suma nėra garantuota. Tačiau lygiai taip pat ir „Sodros“ taškai nėra fiksuoti amžiams – jų vertė priklauso nuo būsimų ekonominių ir politinių sprendimų.
Todėl atsakymas į klausimą „kur dingsta II pakopos pensijų pinigai“ iš esmės yra paprastas. Jie niekur nedingsta. Klausimas yra kitas – ar žmogus nori pinigų dabar ir prisiimti atsakomybę už jų panaudojimą, ar dalį jų patikėti valstybinei sistemai mainais į visą gyvenimą mokamą pensijos priedą. Būtent šis pasirinkimas ir lemia, ar antroji pensijų pakopa konkrečiam žmogui tampa naudinga, ar atrodo kaip prarasta galimybė.
