Didesni GPM tarifai reiškia, kad didesnė pajamų dalis bus apmokestinama brangiau
Nuo 2026 metų Lietuvoje įsigaliosiantys gyventojų pajamų mokesčio pakeitimai keičia tai, kaip gyventojai pajus savo pajamų augimą. Net ir tais atvejais, kai atlyginimas ar kitos pajamos didės, reali suma „į rankas“ gali likti beveik tokia pati. Pagrindinė priežastis – progresiniai GPM tarifai, kurie bus taikomi didesnei pajamų daliai nei iki šiol.
Pagal naują tvarką, 20 proc. GPM tarifas bus taikomas metinei pajamų daliai, neviršijančiai 82 962 eurų per metus. Pajamų dalis nuo 82 962 iki 138 270 eurų per metus bus apmokestinama 25 proc. tarifu, o viršijanti 138 270 eurų per metus – 32 proc. tarifu. Tai reiškia, kad kiekvienas papildomas uždirbtas euras virš šių ribų bus apmokestinamas didesniu tarifu nei iki šiol.
Dėl šios priežasties pajamų augimas ne visada virs proporcingu atlyginimo „į rankas“ didėjimu. Kuo arčiau gyventojas priartėja prie nustatytų ribų, tuo mažesnę papildomų pajamų dalį jis realiai pasilieka.
Pajamų sumavimas panaikina iliuziją apie atskirus uždarbio šaltinius
Iki šiol dalis gyventojų galėjo didinti savo pajamas derindami darbo užmokestį su individualia veikla, autoriniais atlyginimais ar kita papildoma veikla. Nuo 2026 metų tokia strategija gali nebeveikti taip, kaip anksčiau. Nustatant taikytiną GPM tarifą, bus sumuojamos beveik visos aktyvios pajamos, nepriklausomai nuo jų kilmės.
Į bendrą metinių pajamų sumą bus įtrauktas darbo užmokestis, individualios veiklos pagal pažymą pajamos, autoriniai atlyginimai iš darbdavio, atlygis už veiklą valdyboje ar stebėtojų taryboje, taip pat dalis pajamų, gautų su verslo liudijimu. Net ir santykinai nedidelės papildomos pajamos gali tapti tuo veiksniu, kuris pastums bendrą pajamų sumą į aukštesnį GPM tarifą.
Dėl to daliai gyventojų papildomas darbas ar naujas pajamų šaltinis reikš didesnę mokesčių naštą, nei jie tikėjosi. Realus efektas – daugiau dirbama, bet finansinis rezultatas ne visada juntamas.
Kapitalo pajamos išlieka nuošalyje nuo didžiausių GPM pokyčių
Nors progresiniai GPM tarifai pristatomi kaip socialiai teisingesnė sistema, dalis pajamų ir toliau bus apmokestinamos fiksuotu 15 proc. tarifu, neatsižvelgiant į jų dydį. Tai taikoma dividendams, tam tikroms socialinėms išmokoms ir daliai investicinių pajamų.
Šios pajamos nebus įtraukiamos į progresinę GPM skalę, todėl net ir didelės kapitalo pajamos nepadidins gyventojo apmokestinamosios bazės ta prasme, kuri lemtų 25 ar 32 proc. tarifų taikymą. Tuo tarpu darbo ir veiklos pajamos bus vertinamos bendrai ir apmokestinamos pagal didėjančią skalę.
Tai lemia situaciją, kai aktyviai dirbantys gyventojai dažniau pajus, kad jų pajamos „ant popieriaus“ auga, tačiau reali alga „į rankas“ lieka panaši. Nuo 2026 metų būtent ši grupė taps pagrindine naujų GPM tarifų poveikio ašimi.
