Naujųjų metų dilema: politikai sprendžia, ar palikti pensijas, ar investuoti į šeimą ir būstą
Nuo Naujųjų gyventojai galės patys pasirinkti, ar toliau kaupti lėšas antroje pensijų pakopoje, ar jas išsiimti. Iki šiol dalyviai buvo įtraukiami automatiškai ir negalėjo pasitraukti. Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas primena, kad sprendimą galima priimti per dvejus metus, todėl verta palaukti ir įvertinti, ar lėšų išėmimas tikrai apsimoka. Visgi, nuomonės šiuo klausimu išsiskyrė net Seime – kol vieni politikai svarsto toliau pasilikti kaupime, kiti jau tyliai svajoja apie naują šaldytuvą ar būsto renovaciją.
Politikai įvairiai svarsto, ką darys su savo sukauptomis lėšomis. Kai kurie planuoja sutaupyti vaikams – pavyzdžiui, seimo narys Domas Griškevičius sako, kad paliks sukauptas lėšas šeimai. Kiti galvoja apie buitinius pirkinius: A. Sysas juokauja apie šaldytuvus ir šaldiklius, E. Gentvilas – apie būsto renovaciją, o A. Remigijus Žemaitaitis teigia, kad pinigai bus panaudoti kaip pradinis įnašas vaikams. Dalies politikų planai labiau nežinomi arba priklauso nuo rinkos rezultatų – jei fondai prastai veiks, teks išsiimti pinigus[1].
Vis dėlto dalis parlamentarų skeptiški dėl antros pakopos. A. Zuokas įspėja, kad masinis lėšų išėmimas padidins fondų aptarnavimo kaštus, o I. Šimonytė kritikuoja socdemų bandymus „adaptuoti“ antros pakopos sistemą. A. Remigijus Žemaitaitis teigia, kad dalyvauti antroje pakopoje galima „tik pro sukąstus dantis“, o V. Fiodorovas ragina prisiimti atsakomybę už savo sprendimą dėl sukauptų lėšų.
Kai kurie parlamentarai sukaupę solidžias penkiaženkles sumas
Politikai taip pat atskleidžia, kiek sukaupė lėšų: D. Griškevičius – apie 24 tūkst. eurų, A. Zuokas – apie 50 tūkst., I. Braziulienė – apie 10 tūkst., A. Sysas – 1–3 tūkst., E. Gentvilas – arti 30 tūkst., o finansų ministras K. Vaitiekūnas – penkiaženklę sumą.
Ekspertai įspėja apie finansines dilemas: dalies gyventojų investicinė grąža gali siekti 6–8 % per metus, todėl verta palyginti su terminuotais indėliais. Masinis išėmimas gali turėti poveikį infliacijai ir rinkos stabilumui.
Ministras K. Vaitiekūnas pataria neskubėti: sprendimą galima priimti per dvejus metus, o jo nauda turi būti gerai apskaičiuota.
Kai kurie politikai nusprendė likti ir toliau kaupti lėšas, pabrėždami šeimos ir ateities saugumo svarbą, tačiau tie, kurie nuspręs jas išsiimti, planuoja pinigus skirti vaikams, būsto renovacijai ar buitinei technikai. Galų gale gyventojai turi patys apsispręsti, ar kaupti, ar išsiimti, ir įvertinti, kas jiems bus naudingiau ilgalaikėje perspektyvoje.
„Sodra“ pristato naują skaičiuoklę: sužinokite, kiek gausite pensijos
Nuo kitų metų gyventojai galės patys nuspręsti, ar toliau kaupti lėšas antroje pensijų pakopoje, ar jas išsiimti. Siekdama palengvinti sprendimą, „Sodra“ pristato prognozuojamos senatvės pensijos skaičiuoklę – įrankį, leidžiantį įvertinti, kokios pensijos galima tikėtis priklausomai nuo pasirinkto kaupimo scenarijaus. Skaičiuoklė leidžia modeliuoti įvairius variantus: tęsti kaupimą, sustabdyti įmokas, nutraukti kaupimą ar nekaupti visai, pateikiant individualizuotas prognozes[2].
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė pabrėžia, kad antroji pakopa taps lankstesnė – nuo sausio nebebus automatinio įtraukimo, o per dvejus metus kiekvienas galės apsispręsti, ar likti kaupti, ar pasitraukti. Ji primena ir kitų metų anuiteto ribą – 16 785 eurus, t. y. sukaupus šią sumą, galima rinktis vienkartinę išmoką arba pensijų anuitetą. Skaičiuoklė padeda apskaičiuoti, kaip įvairūs sprendimai paveiks būsimas pajamas ir ar verta papildomai kaupti.
Naudotis įrankiu paprasta: prisijungus per asmeninę „Sodros“ paskyrą dalis duomenų užpildoma automatiškai, o vartotojas įveda tik trūkstamą informaciją apie sukauptą turtą ir įmokas. Skaičiuoklė pateikia prognozuojamą senatvės pensiją, galimą anuitetą ir pajamas santykyje su darbo užmokesčiu prieš pensiją. Tai leidžia kiekvienam aiškiai įvertinti savo finansines perspektyvas senatvėje ir priimti labiausiai tinkamą sprendimą dėl antros pakopos kaupimo.
