Šiurpūs metai Lietuvoje: Kaune sulaikytas dviejų merginų žudikas, Šiauliuose ir Vilniuje – kitos kruvinos žudynės
Gruodis Lietuvai prasidėjo šiurpinančiai – atėjusi žiema dviejų niekuo dėtų merginų likimus kraupiai paženklino. Gruodžio pradžioje Kaune kilęs visuomenės nerimas dėl dviejų jaunų moterų nužudymo virto masinėmis įtariamojo paieškomis, prie kurių aktyviai prisijungė gyventojai.
Vėlų vakarą bėglys buvo aptiktas Eigulių–Kalniečių apylinkėse ir sulaikytas, dar iki atvykstant pareigūnams jį sustabdė patys kauniečiai. Policija patvirtino, kad įtariamasis uždarytas į areštinę, o Kauno apskrities policijos vadovas Mindaugas Akelaitis pabrėžė, jog sulaikymas tapo bendru policijos ir visuomenės pasiektu rezultatu. Dviejų nužudymų tyrimai sujungti, motyvai kol kas lieka neaiškūs.
Tuo pat metu Šiauliuose antrą parą tęsiasi kito smurtinio nusikaltimo įtariamojo paieška. 25-erių Lukas Simonenko įtariamas viduryje dienos daugiabučių kieme peiliu nudūręs žmogų ir po nusikaltimo pasislėpęs. Policija skelbė, kad vyras tebėra laisvėje, nors gyventojai gana aktyviai praneša apie galimus jo pėdsakus[1].
Dar viena tragedija sukrėtė Vilnių – vasarą Žvėryno rajone, požeminiuose konteineriuose, rasti dingusio 15-mečio kūno fragmentai. Įtariama, kad paauglys buvo žiauriai nužudytas ir sukapotas, o nusikaltimo pėdsakai bandyti sunaikinti padegant konteinerius.
Ši istorija atgaivino skaudžius prisiminimus apie ankstesnius itin žiaurius nusikaltimus Lietuvoje ir dar kartą iškėlė klausimus dėl visuomenės saugumo bei teisingumo vykdymo.
Tragedija Pabradės poligone: žuvo keturi JAV kariai, jauniausiam buvo 21-eri
Po septynias paras trukusios intensyvios paieškos balandžio 1-ąją Pabradės poligone buvo rastas ketvirtasis per tragišką nelaimę žuvęs JAV karys, o JAV kariuomenė paviešino trijų žuvusiųjų tapatybes – 25-erių seržantą Jose Duenez jaunesnįjį iš Ilinojaus, 25-erių Edviną F. Franco iš Kalifornijos ir jauniausią, vos 21-erių eilinį Dante D. Taitano iš Guamo.
Tragedija įvyko, kai gelbėjimo misiją vykdęs šarvuotis M88A2 „Hercules“ įklimpo pelkėtoje vietovėje, o precedento neturėjusi paieškos operacija, kurioje dalyvavo per 400 karių ir civilių iš kelių NATO šalių, tapo išskirtiniu Lietuvos ir sąjungininkų bendradarbiavimo pavyzdžiu.
Protestų metai Lietuvoje: prie Seimo – pareigūnai, į gatves išeina ūkininkai, vežėjai ir mokytojai
Tuo tarpu 2025-ieji Lietuvai atnešė ir ne vieną protestą – mitingavo kone visų profesijų atstovai. Prie Seimo rinkosi statutiniai pareigūnai, protestavę prieš, jų teigimu, kritinį vidaus saugumo sistemos nefinansavimą, mažus atlyginimus ir pareigūnų trūkumą, vežėjai grasino išeiti į gatves dėl Baltarusijoje įstrigusių vilkikų ir neaiškios valdžios pozicijos, ūkininkai dar metų pradžioje protestavo prieš progresinius mokesčius ir nekilnojamojo turto apmokestinimą, o pedagogai streikais išsireikalavo pažadų didinti atlyginimus nuo 2026-ųjų.
Prie protestų bangos jungėsi ir kultūros bendruomenė bei sportininkai, kritikavę politinę įtaką kultūros sektoriui, o žurnalistai įspėjo apie galimas grėsmes LRT nepriklausomybei ir žodžio laisvei. Skirtingų sričių mitingus vienijo ta pati žinia – augantis nepasitenkinimas politiniais sprendimais, finansavimo stoka ir jausmas, kad valdžia vis dažniau sprendimus priima neatsižvelgdama į bendruomenių realybę.
Nuo 2026 m. Lietuvoje keičiasi NT mokestis
Šie metai pasižymėjo ir aštriomis diskusijomis dėl naujojo NT mokesčio, kuris nuo 2026 metų iš esmės pakeis nekilnojamojo turto apmokestinimą Lietuvoje. Pagal patvirtintą reformą pagrindinis gyvenamasis būstas bus visiškai neapmokestinamas, jei jo mokestinė vertė neviršys 450 tūkst. eurų, todėl didžioji dalis gyventojų papildomos finansinės naštos nepajus. Apmokestinama bus tik viršijanti vertės dalis, kuriai savivaldybės galės taikyti 0,1–1 proc. tarifą ir netgi didinti neapmokestinamą ribą, siekiant atsižvelgti į vietos NT rinkos ypatumus.
Tuo pat metu griežtesnė mokesčių našta teks tiems, kurie valdo antrą ar kelis būstus – jiems bus taikomi progresiniai tarifai nuo 0 iki 1 proc., priklausomai nuo turto vertės, o apleistas ar neprižiūrimas turtas galės būti apmokestintas net iki 5 proc. Savivaldybės tikisi, kad tokie sprendimai paskatins nenaudojamo NT atnaujinimą ir sumažins spekuliaciją, o ekonomistai reformą vadina struktūriniu posūkiu link realiai veikiančios NT mokesčių sistemos, artimos daugumos ES šalių praktikai.
Dūmai virš miestų: Kaune degė atliekos, Vilniaus pakraštyje – dujų vagonai
2025-ieji taip pat pasižymėjo gaisrų lavina atliekų perdirbimo ir pavojingų medžiagų tvarkymo objektuose: vėlų birželio 29-osios vakarą Kaune, Statybininkų gatvėje, užsidegė „Kauno švaros“ atliekų perdirbimo sandėlis, kuriame degė presuotos atliekos, kilo tiršti dūmai ir buvo juntama aštri smarvė, o gyventojams išsiųsti perspėjimai dėl galimos oro taršos (dalis jų Vilnių pasiekė per techninę klaidą).
Netrukus gaisras kilo ir Kauno kogeneracinėje jėgainėje Biruliškėse, kur užsiliepsnojo atliekos jų iškrovimo patalpoje – nors liepsnos buvo lokalizuotos, aplinkiniams rekomenduota likti namuose ir užverti langus.
Tuo pat metu Vilniaus pietiniame pakraštyje, Baltosios Vokės gatvėje, jau antrą parą gesinamas dujų gaisras pilstymo stotyje, kur dega vagonai su dujomis, rizikos zona palaipsniui mažinama, tačiau sprogimo pavojus dar neišnykęs, o tarnybos dirba sustiprintu režimu, pabrėždamos augančią tokių incidentų riziką gyventojų saugumui ir aplinkai.
R. Meilutytė atnaujino Lietuvai priklausiusį plaukimo rekordą
Tačiau nors Lietuvoje per šiuos metus įvyko nemažai nelaimingų įvykių, metų pabaigą vainikavo Rūtos Meilutytės pasirodymas Europos čempionate Liubline – 50 m krūtine rungtyje ji iškovojo sidabro medalį, finale distanciją įveikusi per 29,22 sek. ir nusileidusi tik rekordiškai plaukusiai estei Eneli Jefimovai, o bronza atiteko belgei Florine Gaspard.
Viso čempionato metu Meilutytė demonstravo nuoseklią ir stabilią formą, gerindama laikus nuo atrankos (29,69 sek.) iki pusfinalio (29,33 sek.), po finišo pabrėžė, kad profesionaliame sporte kiekviena vieta turi vertę, ir su ramybe reagavo į augančią konkurenciją, dar kartą patvirtindama savo, kaip pasaulio rekordininkės ir vienos ryškiausių Europos plaukikių, statusą.
