Atsiskaitymo grynaisiais riba Lietuvoje gali didėti iki 10 tūkst. eurų
Lietuvoje bręsta sprendimas, kuris iš esmės keistų pastarųjų metų finansinę kryptį. Finansų ministerija siūlo padidinti atsiskaitymo grynaisiais pinigais ribą nuo dabar galiojančių 5 tūkst. eurų iki 10 tūkst. eurų. Tai reikštų, kad už prekes ir paslaugas gyventojai galėtų atsiskaityti didesnėmis sumomis be privalomo tarpininkavimo per bankus ar skaitmenines sistemas.
Sprendimas grindžiamas ne nostalgija gryniesiems, o realybe: nors skaitmeniniai mokėjimai populiarėja, grynieji pinigai Lietuvoje niekur nedingo. Lietuvos banko užsakymu atlikta apklausa rodo, kad net kas ketvirtas gyventojas vis dar renkasi atsiskaitymus grynaisiais. Tai ypač aktualu vyresnio amžiaus žmonėms, regionų gyventojams, smulkiems verslams ir tiems, kurie nenori ar negali būti visiškai priklausomi nuo bankinių paslaugų.[1]
Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas atvirai pripažįsta, kad siūloma 10 tūkst. eurų riba atitinka Europos Sąjungos direktyvinį reguliavimą ir nėra radikali. Pasak jo, ekspertų vertinimu, skirtumas tarp 5 ir 10 tūkst. eurų ribos sisteminių pokyčių nesukelia, tačiau suteikia daugiau lankstumo kasdienėje ekonominėje veikloje.
10 tūkst. eurų ribos pasiūlymas atsirado po „Nemuno aušros“ iniciatyvos
Svarbus šio sprendimo aspektas – politinis kontekstas. Idėją didinti atsiskaitymų grynaisiais ribą nuosekliai kėlė „Nemuno aušros“ frakcija. Anksčiau buvo siūloma net 15 tūkst. eurų riba, tačiau tuomet Finansų ministerija projektui nepritarė. Dabar pasirinktas kompromisinis, su ES taisyklėmis suderintas variantas – 10 tūkst. eurų.
„Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis sprendimą vertina kaip žmonių laisvių klausimą. Jo teigimu, situacija, kai gyventojai faktiškai verčiami naudotis tik bankais, nėra normali. Grynieji pinigai šiuo požiūriu tampa ne tik mokėjimo priemone, bet ir finansinės nepriklausomybės simboliu.
Svarbu ir tai, kad pats finansų ministras patvirtino: šis projektas nebuvo politinių mainų dalis svarstant valstybės biudžetą. Kitaip tariant, sprendimas nėra „išsiderėtas“, o sąmoningai registruotas pačios ministerijos. Tai rodo, kad Vyriausybėje vis labiau įsiklausoma į visuomenės nuotaikas, kurios nėra vienareikšmiškai palankios totalinei skaitmenizacijai.
Planuojama, kad pataisos gali būti priimtos dar iki Kalėdų, o pati 10 tūkst. eurų riba įsigaliotų nuo įstatyme numatytos datos, kuri bus patikslinta priėmimo metu. Tai reikštų aiškų signalą, kad valstybė nebemato tikslo dirbtinai spausti grynuosius iš ekonomikos.
Grynieji pinigai išlieka svarbia ekonomikos dalimi net skaitmeninių mokėjimų laikais
Nors viešojoje erdvėje dažnai kuriamas įspūdis, kad ateitis priklauso tik skaitmeniniams atsiskaitymams, realybė kur kas sudėtingesnė. Net sostinės Kalėdų mugėse galima pamatyti abu variantus – vieni moka kortele, kiti traukia grynuosius. Tai nėra technologinis atsilikimas, o pasirinkimas.
Grynieji pinigai turi vieną esminį pranašumą – jie veikia visada. Jie nepriklauso nuo elektros, interneto ryšio, bankinių sistemų sutrikimų ar trečiųjų šalių sprendimų. Pastaraisiais metais, augant geopolitinėms įtampoms ir kibernetinėms grėsmėms, šis aspektas tampa vis aktualesnis.
Be to, grynieji pinigai leidžia žmonėms aiškiau jausti savo finansus. Daugelis gyventojų pripažįsta, kad mokant grynaisiais lengviau kontroliuoti išlaidas, išvengti impulsyvaus vartojimo ir skolų. Tai ypač svarbu mažesnes pajamas gaunantiems žmonėms.
10 tūkst. eurų atsiskaitymo riba nėra raginimas atsisakyti kortelių ar mobiliųjų programėlių. Tai – teisinis saugiklis, užtikrinantis, kad grynieji pinigai ir toliau liktų lygiaverte atsiskaitymo forma.
