Gyventojams atsivers galimybė atsiimti pensijai sukauptus pinigus, o sukčiai tam jau ruošiasi
Nuo kitų metų pradžios Lietuvoje atsivers vadinamasis pensijų sistemos „langas“, per kurį gyventojai galės pasitraukti iš antrosios pensijų pakopos ir atsiimti dalį sukauptų lėšų. Finansų rinkos ir teisėsaugos atstovai įspėja – šio sprendimo laukia ne tik patys gyventojai, bet ir finansiniai sukčiai, jau dabar aktyviai ieškantys būdų, kaip pasinaudoti situacija.
Ekspertų vertinimu, į rinką per dvejų metų pereinamąjį laikotarpį gali patekti iki 1 mlrd. eurų ar net daugiau. Tokios sumos, anot bankų ir sukčiavimo prevencijos specialistų, neišvengiamai tampa nusikaltėlių taikiniu.[1]
Sukčiai jau pradėjo veikti: vilionės ir netikri pasiūlymai
Pinigų plovimo prevencijos ir kompetencijų centro (PPPKC) duomenimis, vien per šių metų pirmuosius tris ketvirčius finansiniai sukčiai bandė išvilioti beveik 48 mln. eurų. Nors bankams pavyko užkardyti didžiąją dalį šių bandymų, realūs gyventojų nuostoliai vis dar siekė daugiau nei 15 mln. eurų.
Bankų atstovai pastebi, kad artėjant pensijų reformos įsigaliojimui, sukčiavimo schemos vis dažniau siejamos būtent su antrosios pakopos lėšomis. Gyventojai sulaukia skambučių, SMS žinučių ar elektroninių laiškų, kuriuose siūloma „padėti“ atsiimti pensijų pinigus arba juos „pelningai investuoti“.
„Sukčiai prisistato tarpininkais ar investavimo konsultantais, kviečia į vaizdo skambučius, kalba lietuviškai, kuria pasitikėjimą. Dažnai siūloma pradėti nuo nedidelių pavedimų – 100 ar 200 eurų – o vėliau bandoma išvilioti didesnes sumas“, – perspėja bankų saugumo ekspertai.
Pasitaiko ir atvejų, kai nusikaltėliai apsimeta „Sodros“, pensijų fondų ar valstybinių institucijų atstovais, prašo „patikslinti duomenis“, atsiųsti prisijungimus ar spausti atsiųstas nuorodas.
Oficialios institucijos: skubinti sprendimų niekas neprašys
Lietuvos bankų asociacija pabrėžia, kad gyventojai, norintys pasitraukti iš antrosios pensijų pakopos, nebus raginami to daryti skubiai ir negaus jokių aktyvių nuorodų, prašančių jungtis prie sistemų ar pateikti asmens duomenis.
Pereinamasis laikotarpis truks dvejus metus, todėl sprendimus bus galima priimti neskubant, pasitikrinus informaciją oficialiuose „Sodros“, pensijų kaupimo bendrovių ar Lietuvos banko kanaluose.
„Pagrindinis pavojaus signalas – pažadai apie didelę grąžą be rizikos ir raginimas veikti čia ir dabar. Realybėje tokių investicijų nėra“, – pabrėžia finansų ekspertai.
Bankai ir teisėsauga stiprina apsaugą
Pastaraisiais metais finansų įstaigų prevencijos priemonės tapo efektyvesnės – šiemet bankams pavyko užkardyti apie du trečdalius sukčių išprovokuotų mokėjimų. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad net moderniausios sistemos ne visada gali apsaugoti, jei pats žmogus, patikėjęs apgaule, inicijuoja pervedimą.[2]
Dar mėnesio pradžioje bankai, Lietuvos bankas, policija ir visuomeninis transliuotojas pradėjo bendrą informavimo kampaniją „Padėk ragelį“, skirtą didinti gyventojų budrumą ir padėti atpažinti dažniausias sukčiavimo schemas.
Artėjant pensijų reformos startui, institucijos pripažįsta – sukčių aktyvumas gali dar labiau išaugti. Todėl gyventojai raginami elgtis atsargiai, sprendimus priimti tik pasitikrinus informaciją ir nepamiršti, kad skubėjimas finansiniuose reikaluose dažniausiai žaidžia ne žmogaus naudai.
Ką daryti, kad netaptumėte sukčių auka
Finansų įstaigos ir teisėsauga ragina gyventojus laikytis kelių pagrindinių taisyklių:
– neatskleisti jokių prisijungimų ar asmens duomenų;
– nespausti nuorodų, gautų SMS ar el. paštu;
– nepriimti sprendimų patiriant spaudimą ar skubėjimą;
– kilus įtarimams, patiems susisiekti su banku, pensijų fondu ar „Sodra“.
Jei kyla įtarimas, kad bendraujama su sukčiais, rekomenduojama nedelsiant nutraukti kontaktą ir apie tai informuoti banką bei policiją. Greita reakcija dažnai leidžia sustabdyti mokėjimus ir sumažinti galimus nuostolius.
