Nauji akcizai saldintiems gėrimams ir jų koncentratams nuo 2026 metų
Nuo 2026 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigalios Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo pakeitimai, numatantys akcizus nealkoholiniams saldintiems gėrimams. Akcizas bus taikomas vandeniui, mineraliniam vandeniui ir kitiems nealkoholiniams gėrimams, kuriuose gamybos metu pridėtinių cukrų kiekis viršija 2,5 gramo 100 ml ir (arba) kurių sudėtyje yra saldiklių.
Apmokestinimas apims ir gėrimų koncentratus, skirtus skiesti vandeniu ar kitais skysčiais. Pridėtiniais cukrumis laikomi ne tik gliukozė ar sacharozė, bet ir medus, įvairūs sirupai bei kitos saldžios medžiagos, nepriklausomai nuo jų formos. Išimtys numatytos farmacijos produktams, medicinos priemonėms, maisto papildams, specialiosios medicininės paskirties maistui bei kūdikių mišiniams.[1]
Už Lietuvoje pagamintus ar iš Europos Sąjungos įsigytus saldintus gėrimus akcizus administruos Valstybinė mokesčių inspekcija, o už importą iš trečiųjų šalių – Lietuvos muitinė, kuri reikalauja dokumentų, aiškiai patvirtinančių produkto sudėtį.
Akcizo tarifai bus diferencijuojami pagal cukraus kiekį: didesnis tarifas taikomas gėrimams su didesniu cukraus kiekiu, o gėrimai su saldikliais ir labai mažu cukraus kiekiu apmokestinami švelniau. Tai reiškia, kad praktikoje cukrus apmokestinamas griežčiau nei saldikliai, net jei pastarieji visiškai pakeičia cukrų produkte.
Cukraus akcizai išprovokavo diskusiją apie saldiklių vaidmenį rinkoje
Įstatymo tikslas oficialiai siejamas su visuomenės sveikata ir siekiu mažinti cukraus vartojimą, tačiau Seime šis sprendimas sukėlė diskusijų ir pasipriešinimą. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Rimas Jonas Jankūnas siūlė atidėti akcizo įsigaliojimą metams, argumentuodamas, kad dėl ekonominių priežasčių gamintojai gali masiškai pakeisti cukrų dirbtiniais saldikliais.
Parlamentaras teigė, jog nėra pakankamai įrodymų, kad toks pakeitimas būtų saugesnis gyventojų sveikatai. Jis rėmėsi 2022 metais publikuotomis metaanalizėmis, apėmusiomis apie 3,7 mln. žmonių duomenis, kuriose fiksuojamas ryšys tarp dirbtinių saldiklių vartojimo ir padidėjusios bendros mirties rizikos bei galimos vėžio rizikos Europoje.
Šie argumentai Seimo daugumos neįtikino – siūlymas atidėti įstatymo įsigaliojimą buvo atmestas, o akcizas paliktas galioti nuo 2026 metų.[2]
Diskusijų metu taip pat buvo akcentuojama, kad moksliniai duomenys dėl saldiklių poveikio sveikatai vertinami kaip asociatyvūs, o ne įrodantys tiesioginį priežastinį ryšį. Tačiau tuo pat metu pripažįstama, jog ilgalaikis poveikis nėra iki galo ištirtas. Tai sustiprino klausimą, ar mokesčių politika netiesiogiai neskatins vartoti mažiau apmokestinamų, bet nepakankamai ištirtų alternatyvų.
Numatyta griežtesnė kontrolė ir atsakomybė už saldintų produktų sudėtį
Įsigaliojus naujai tvarkai, valstybės institucijos planuoja griežtą kontrolę. Lietuvos muitinė, valdydama riziką, ims mėginius ir atliks laboratorinius tyrimus, siekdama patikrinti faktinę produktų sudėtį ir nustatyti, ar deklaruojamas cukraus bei saldiklių kiekis atitinka realybę.[3]
Už neteisingą ženklinimą ar bandymą išvengti mokesčių numatytos sankcijos, o institucijos pabrėžia, kad tokia kontrolė būtina sąžiningai konkurencijai užtikrinti. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba periodiškai fiksuoja pažeidimus, susijusius su sudėties neatitikimais, o tai dar labiau sustiprina diskusiją apie realų cukraus vartojimo mastą.
Saldintų gėrimų akcizas vertinamas ne tik kaip fiskalinė priemonė, galinti papildyti biudžetą apie 25 mln. eurų per metus, bet ir kaip sprendimas, kurio poveikis visuomenės sveikatai, gamintojų elgsenai ir vartotojų pasirinkimams dar tik bus matomas.
Cukraus tema pastaraisiais metais vis dažniau aptariama ir už saldintų gėrimų ribų
Diskusijas apie cukraus kiekį maisto produktuose papildė ir konkretus atvejis, susijęs su duonos sudėtimi. 2025 metų rudenį sveikos gyvensenos šalininkas Evaldas V. socialiniuose tinkluose paviešino laboratorinių tyrimų rezultatus, rodančius, kad populiarioje „Mortos“ raugo duonoje cukraus kiekis galimai kelis kartus viršija deklaruojamą etiketėje.[4]
Vyras teigė, jog ant pakuotės nurodytas 3,2 g cukraus kiekis 100 gramų produkto jam sukėlė abejonių dėl akivaizdžiai saldaus skonio, todėl jis pats užsakė sudėties tyrimą Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos institute. Paviešintuose dokumentuose nurodyta, kad faktinis cukraus kiekis galėjo būti apie keturis kartus didesnis nei deklaruojama.
Apie situaciją buvo informuota Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, kuri atliko neplaninį patikrinimą ir nustatė, kad produktas gaminamas Latvijoje, o Lietuvoje veikianti bendrovė „Lietuvos kepėjas“ yra šios duonos platintojas. Tarnyba nurodė, kad patikrinimo metu buvo vertintas ženklinimas, o oficialioje maistingumo deklaracijoje išlieka nurodytas 3,32 g cukraus kiekis 100 gramų produkto.
