Pelno mokesčio didinimas atrodo nedidelis, bet ilgainiui keičia sprendimus
Nuo 2026 metų standartinis pelno mokesčio tarifas Lietuvoje didėja nuo 16 iki 17 procentų. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo nedidelis pokytis, tačiau pelno mokestis tiesiogiai veikia verslo sprendimus.
Kiekvienas papildomas procentas mažina lėšas, kurios gali būti skiriamos plėtrai, atlyginimams ar rezervams sunkesniems laikotarpiams. Didžiausią poveikį šis pokytis turės smulkiam ir vidutiniam verslui.[1]
Mažesnės įmonės dažniausiai dirba su ribotomis maržomis ir neturi didelių finansinių pagalvių. Pelno mokesčio augimas joms reiškia didesnę riziką ir atsargesnį požiūrį į investicijas. Tai nėra staigus smūgis, tačiau tai ilgalaikė įtampa, kuri kaupiasi kartu su kitais augančiais kaštais.
Lengvatinis tarifas siaurėja, o PVM pokyčiai tiesiogiai persikelia į kainas
Lengvatinis pelno mokesčio tarifas nuo 2026 metų didėja nuo 6 iki 7 procentų ir lieka taikomas tik griežtus kriterijus atitinkančioms įmonėms. Net nedidelis verslo augimas gali reikšti šios lengvatos praradimą, o tai smulkioms įmonėms sukelia staigų mokestinės naštos šuolį.[2]
Dar labiau kasdienį verslo gyvenimą paveiks pridėtinės vertės mokesčio pokyčiai. Viešbučiams, kultūros renginiams ir keleivių transportui PVM tarifas didėja nuo 9 iki 12 procentų.
Šie sektoriai yra svarbūs ir verslas dažnai neturi pasirinkimo – kainos kyla, o paklausa gali mažėti. Mažesni paslaugų teikėjai neturi galimybių amortizuoti šių pokyčių mastą, todėl PVM augimas tiesiogiai atsispindi galutinėje kainoje.
PVM pokyčiai veikia plačiau: nuo šildymo iki bankų paslaugų
Nuo 2026 metų šildymui, karštam vandeniui ir malkoms bus taikomas standartinis 21 procento PVM tarifas vietoj iki šiol galiojusio 9 procentų. Tai tiesiogiai didina gyventojų sąskaitas, bet kartu mažina pinigų kiekį, kuris lieka vietos vartojimui.
Smulkusis verslas pirmasis pajunta šį efektą, kai žmonės pradeda taupyti kasdienėms paslaugoms. Papildomą spaudimą verslui kuria ir PVM lengvatų siaurinimas finansų sektoriuje.
Nuo 2026 metų naikinamas senas finansinių paslaugų sąrašas, todėl bankai privalo iš naujo įvertinti, kurios jų paslaugos laikytinos finansinėmis, o kurios – techninėmis ar administracinėmis.
Pastarosios bus apmokestinamos PVM, ir bankai jau pradėjo kelti dalies paslaugų įkainius. Tai netiesiogiai paliečia visą ekonomiką, nes bankų paslaugos yra būtinos tiek gyventojams, tiek verslui.
Šie sprendimai rodo, kad mokesčių pokyčiai veikia ne pavieniui. Pelno mokestis, PVM tarifai ir PVM lengvatų siaurinimas veikia kartu ir kuria aplinką, kurioje verslas priverstas planuoti atsargiau, o kainų spaudimas persikelia vartotojams.
