Nuo 2026 metų pagrindinis gyvenamasis būstas bus apmokestinamas tik viršijus 450 tūkstančių eurų vertę
Nuo 2026 metų sausio 1 dienos įsigaliojanti nekilnojamojo turto mokesčio reforma pakeis tai, kaip mokestį skaičiuos visi Lietuvos gyventojai. Svarbiausia naujovė – ženkliai padidinta neapmokestinamoji vertė pagrindiniam gyvenamajam būstui. Gyventojo deklaruotas gyvenamasis būstas bus visiškai neapmokestinamas, jeigu jo mokestinė vertė neviršija 450 tūkst. eurų.
Tai reiškia, kad absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų jokio naujo mokesčio nemokės. Net ir didžiuosiuose miestuose tokias vertes pasiekia tik nedidelė dalis būstų, daugiausia sostinėje. Tik viršijančiai vertei bus taikomas savivaldybės tarybos nustatytas tarifas nuo 0,1 iki 1 procento.
Savivaldybės turės teisę nustatyti didesnį neapmokestinamą pagrindinio būsto dydį – pavyzdžiui, pakelti ribą virš 450 tūkst. eurų. Tačiau tai galios tik pagrindiniam gyvenamajam būstui, o viršijanti vertės dalis vis tiek bus apmokestinama savivaldybės nustatytu tarifu.[1]
Kitas NT bus apmokestinami progresiškai pagal vertę
Gyventojams, turintiems antrą, trečią ar nedeklaruotą gyvenamąjį būstą bei kitos paskirtirties NT keičiasi visos mokesčio skaičiavimo taisyklės. Nuo šiol bus taikomi progresiniai tarifai, priklausomai nuo mokestinės vertės:
- 0 proc. vertei iki 50 tūkst. eurų,
- 0,2 proc. vertei nuo 50 iki 200 tūkst. eurų,
- 0,4 proc. vertei nuo 200 iki 400 tūkst. eurų,
- 0,6 proc. vertei nuo 400 iki 600 tūkst. eurų,
- 0,8 proc. vertei nuo 600 tūkst. iki 1 mln. eurų,
- 1 proc. vertei viršijant 1 mln. eurų.
Ši sistema aiškiai orientuota į turto savininkus, kurie laiko kelis būstus – nuomai, investicijai ar neprižiūrėtus ir tuščius. Vieno nedidelio buto savininkui mokestis gali būti vos keliolika eurų per metus, tačiau didelių portfelių savininkams įmokos augs reikšmingai.[2]
Ekonomistai pažymi, kad tai yra struktūrinis pokytis: nuo simbolinio NT mokesčio Lietuva pereina prie realiai veikiančios sistemos, kokia egzistuoja daugelyje ES valstybių.
Apleistas ar neprižiūrimas turtas gali būti apmokestinamas iki 5 procentų tarifu
Naujoji tvarka numato griežtą priemonę apleistam ir neprižiūrimam turtui – didinamas tarifas: apleistas turtas – 1–5 proc.; komercinis NT – 0,5–3 proc. Tai vienas didžiausių tarifų regione, ir jis taikomas nuo visos turto mokestinės vertės.
Savivaldybės jau dabar kompleksiškai vertina, kurie pastatai patenka į apleistų sąrašus, o nuo 2026 m. daugeliui savininkų mokėjimai gali išaugti iki kelių tūkstančių eurų per metus. Ši priemonė skirta kovoti su situacijomis, kai miestų centruose ar gyvenamuosiuose rajonuose dešimtmečiais stovi griuvėsiai, stabdantys plėtrą ir darantys žalą aplinkai.
Sudarius sąlygas taikyti tokį tarifą, tikimasi spartesnio teritorijų atnaujinimo, greitesnių rekonstrukcijų ir didesnės atsakomybės savininkams.
Gyventojams verta jau dabar patikrinti Registrų centro mokestines vertes ir pasiruošti deklaracijai
Prieš prasidedant naujai mokesčių sistemai, gyventojai gali ir turėtų:
- peržiūrėti Registrų centro nustatytą turto vertę,
- patikrinti, ar deklaruota gyvenamoji vieta atitinka realią situaciją,
- inicijuoti vertės ginčijimą, jei manoma, kad ji per didelė,
- pasiruošti 2026 m. deklaravimui per VMI sistemą.
Kadangi mokestis skaičiuojamas nuo mokestinės vertės, o ne nuo rinkos kainos, vertėtų suprasti, kaip ji nustatoma ir kaip gali keistis. Registrų centras vertes atnaujins ir automatiškai pateiks VMI, todėl preliminari sumokėtina suma matysis jau 2026 m. deklaracijoje.
NT brokeriai ir finansų konsultantai pastebi, kad 2026-ieji bus pirmieji metai, kai nemaža dalis gyventojų gaus realias mokesčio sąskaitas už antrą būstą. Vis dėlto pagrindinis būstas daugeliui liks be apmokestinimo, todėl socialinis poveikis bus ribotas.
